Bandymų ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta teisingumo srityje dirbančiam Europos Komisijos nariui Didier Reyndersui
Po buvusio KGB kalėjimo kankinimų ir mirties kameras šiandien vaikščiojo su darbo vizitu Lietuvoje viešintį už teisingumą atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Didier Reyndersą lydinti jo kabineto delegacija. Svečiams Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje parodytos Lietuvos gyventojų represijų bei partizaninio pasipriešinimo ekspozicijos.
„Čia atskleidžiama komunizmo byla – nusikaltimai, kuriuos Putino režimas šiandien kartoja Ukrainoje. Čia ir mūsų laisvės kovotojų atmintis, ir jų budelių nežmoniškas žiaurumas. Vis dėlto, didžiuosius žmonijos nusikaltėlius turėtų skelbti ne tik muziejai, bet ir tarptautiniai tribunolai,“ – sutikdamas demokratinės Europos teisingumo atstovą ir svečius sakė Remigijus Černius, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius.
„Kai valstybė susiduria su agresija, kuria siekiama pašalinti ją iš žemėlapių, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Mūsų siekis – ir toliau teikti bei telkti paramą Ukrainai. Taip pat mums svarbu, kad pilietinės visuomenės suprastų teisės svarbą, jos viršenybės principą,“ – sakė EK narys D. Reyndersas.
Ekskursijos metu muziejininkai pasidžiaugė, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu, o visų trijų Baltijos šalių atkūrimas pasauliui liudija teisinę taisyklę, kad neteisėtai aneksuota valstybė neišnyksta, nepaisant, kad istorinė neteisybė ir neteisėta padėtis tęsėsi pusę amžiaus.
Teikdamas svečiams atminimo dovanas Remigijus Černius pabrėžė, kad okupacijos yra teisingumą naikinantis blogis, kurių pasakojimas atminties institucijoje svarbus tautinei tapatybei.
„Karas Ukrainoje aktualizavo istorijos žinojimo svarbą, todėl Jūsų apsilankymas mūsų muziejuje itin vertingas“, – sakė jis.
Viešėdamas Lietuvoje Didier Reyndersas susitiko su Lietuvos valstybės institucijų atstovais ir aptarė nuolatinę ES paramą Ukrainai įvairiose srityse (energetikos, maisto, tarptautinės veiklos, migracijos), Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje ir galimą tarptautinį atsaką į juos, konfiskuoto ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos reikmėms, Lietuvos teismų sistemos finansavimą, siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą, taip pat naujausią teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Informacijos šaltinis – LGGRTC
2023.02.10; 05:00
