Lenkų istorikas Janas Žarinas tvirtina, jog ukrainiečiai netaps pilnaverte nacija, jei nesuvoks, jog Volynės tragedija buvo prieš lenkų tautą nukreiptas genocidas, o Lvovas visais laikais buvo Lenkijai ištikimas miestas.
Tokią versiją šis istorikas išdėstė lenkiškam leidiniui „Pravy“.
Duodamas interviu žurnalistams ką tik išrinktas lenkų senatorius gilinosi į istoriją dėstydamas naujosios Lenkijos istorinės politikos niuansus. Apie tai perduoda ir „Europos tiesa“.
Ukrainai ir Lietuvai šio istoriko propaguojama doktrina nežada nieko gero. Jei tokios nuostatos dominuos, vadinasi, Lenkija visomis priemonėmis bandys stiprinti savo įtaką kadaise užgrobtoms Ukrainos ir Lietuvos teritorijoms. Tiesa, istorikas kol kas piktinasi tik Lvovo ukrainietiškumu. Bet, matyt, netrukus ateis diena, kai šį istoriką ims erzinti ir Vilniaus lietuviškumas.
Bet pirmiausia paklausykime, ką teigia ir ką įrodinėja šis lenkų istorikas.
Istoriko Žarino teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių Lenkijoje klostėsi procesai, kurie sukėlė abejonių dėl lenkų identiteto. Istorikas Žarinas apgailestauja, jog kai kurie liberaliai nusiteikę lenkų politikai, ieškodami asmeninės naudos, išdavė tikrąją lenkų tautos istorijos traktuotę.
Neapsieita ir be „ukrainietiško klausimo“. Šis istorikas gailisi, kad Lenkijai vis tik nepavyko atpratinti ukrainiečių nuo “antilenkiškų nuotaikų“. Šis lenkas net drįso pareikšti, esą ukrainiečiai netaps tikrais europiečiais, kol nesiliaus … Ukrainą kadaise okupavusių jėgų vadinti „lenkų agresoriais“. Tokia istorijos traktuotė, pasak Žarino, neleidžia normaliai vystytis Lenkijos – Ukrainos tarpusavio santykiams. Jo manymu, ukrainiečiai privalo gerbti ir mylėti kadaise juos terorizavusius lenkų politinius ir karinius darinius, o ukrainiečių karius ir savanorius, pasipriešinusius lenkų okupacijai, – smerkti.
Suprask, kol oficialusis Kijevas nepripažins, jog Volynės tragedija buvo lenkų tautos genocidas, tol neįmanomas teisingas ukrainiečių istorinės sąmonės formavimas. Šis istorikas net įrodinėjo, jog ukrainiečiai be lenkų nepajėgūs teisingai puoselėti savosios istorijos.
Tad kokių žingsnių imtis privalo dabartinė Lenkija? Pasak Žarino, oficialioji Varšuva turi žymiai rimčiau nei iki šiol rūpintis lenkišku palikimu anapus dabartinės Lenkijos sienų, įskaitant ir Lvovo žemes (įdomu, kad apie Vilnių nieko nepasakyta).
Istorikas net svaičiojo: „Be Lvovo miesto, kuris visada buvo ištikimas Lenkijai, nėra pilnavertės lenkų tautos. Tai – akivaizdu. Deja, lenkų istorikai stengiasi šios temos nebegvildenti.“
Istorikas Žarinas: „Aš asmeniškai esu tarp Baltijos ir Juodosios jūrų susiformavusių valstybių sąjungos šalininkas, bet jeigu mes, lenkai, ieškome stiprių sąjungininkų, tai privalome bendradarbiauti tik su tomis valstybėmis, kurios nekritikuoja Žečpospolitos“. Štai tokia istoriko Žarino pozicija.
Spalio 25-ąją Lenkijoje įvyko rikimai į parlamentą, kur užtikrintą pergalę pasiekė konservatyvioji partija PiS („Įstatymas ir teisingumas“). Ši partija neslepia didžialenkiškų šovinistinių nuotaikų. Istorikas Žarinas priklauso būtent šiai partijai.
Informacijos šaltinis – unian.net portalas.
Pravy.pl nuotraukoje – istorikas Janas Žarinas.
2015.10.28; 02:02
