Visuotinis tautos pasipriešinimas sovietiniams okupantams buvo pribrendęs. Beliko vienas kelias – sukilti ir išsivaduoti pasinaudojant artėjančiu karu tarp nacių Vokietijos ir SSRS. Šio uždavinio ėmėsi Lietuvos aktyvistų frontas (LAF‘as). Jo štabai Vilniuje ir Kaune įsikūrė 1940 m. spalio mėnesį; užsienyje veikė Lietuvos aktyvistų skyrius.
Radiofone 1941 m. birželio 23 d. 9 val. 20 min. buvo sugrotas Lietuvos himnas ir giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. L.Prapuolenis paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją ir Laikinosios vyriausybės sudėtį.
„Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas! Nepriklausoma Lietuva! Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaravimas! Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais“, – sakoma Lietuvos nepriklausomybės deklaracijoje.
„Vyriausybė susvyravo, bet nesusvyravo tauta. Ne vokiečių valdžia pakeitė sovietų valdžią 1941 metų birželį. Vokiečiai atėjo į jau išvaduotą šalį… 1831 ir 1863 metų sukilimų atmosferą jų kartos nusinešė į kapus. Birželio sukilimo ir rezistencijos istorinė atmosfera dar gyva tarp mūsų“ (istorikas Edvardas Gudavičius).
Slaptai.lt nuotr.
2016.06.24; 15:14
