Azerbaidžano sostinėje Baku surengtos daugiatūkstantinės eitynės, kurių tikslas – prisiminti prieš 27-erius metus nužudytus Chodžaly miesto gyventojus. Pagerbti Chodžaly aukų atminimą į Baku gatves susirinko dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių. Mitinge taip pat dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas ir pirmoji Azerbaidžano dama Merchiban Alijeva, Azerbaidžano parlamento bei Vyriausybės vadovai.
Chodžaly aukų atminimui skirti renginiai prasidėjo Azerbaidžano sostinės Azadlyg aikštėje. Iš šios aikštės azerbaidžaniečiai pėsčiomis pajudėjo link Chataisko rajone pastatyto paminklo Chodžaly aukoms atminti. Rankose jie nešė portretines aukų nuotraukas. Azerbaidžaniečiai taip pat laikė plakatus, kuriuose buvo užrašyta: „Chodžaly – XX amžiaus genocidas“, „Chodžaly – nusikaltimas žmoniškumui“, „Chodžaly – karo nusikaltimas“, „Chodžaly žudynių kaltininkai bus nubausti“, „Mes niekad neužmiršimo Chodžaly“…
Azerbaidžanas įsitikinęs, jog tai, kokį smurtą 1992-ųjų vasario 25 – 26 dienomis azerbaidžanietiškame Chodžaly mieste surengė Armėnijos ginkluotosios ir teroristinės pajėgos, remiamos 366-ojo rusų pulko, – akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui. Manoma, kad prieš tragediją Chodžaly mieste gyveno apie 7 tūkst. azerbaidžaniečių. Nuo 1991-ųjų spalio mėnesio šis taikus miestas buvo apsuptas armėnų fanatikų, siekiančių iš gimtųjų žemų išstumti visus azerbaidžaniečius. 1992-ųjų vasario 25-ąją prasidėjo Chodžaly šturmas. Vasario 25 – 26 dienomis buvo nužudyti 613 azerbaidžaniečiai. Iš jų – 106 moterys, 63 vaikai ir 70 senelių.
Chodžaly gyventojai nužudyti ne bet kaip, paleidžiant kulką, o pačiais žiauriausiais būdais. Daugelį jų prieš mirtį sadistiškai kankino. Taip pat žinoma, kad tą naktį 1275 azerbaidžaniečiai buvo paimti įkaitais, o pakliuvę į nelaisvę taip pat žiauriai kankinti. 150-ies įkaitų likimas iki šiol nežinomas.
Azerbaidžaniečiai įsitikinę, jog Chodžaly skerdynes armėnų teroristinės grupuotės surengė specialiai, siekdamos juos įbauginti, išgąsdinti. Armėnų fanatikai troško palaužti azeraidžaniečių dvasią – kad šie nesipriešintų, negintų savo gimtųjų namų, nereikalautų grąžinti užgrobtų teritorijų. Armėnų ginkluotųjų formuočių atstovai, kuriems į galvas buvo įkalta idėja sukurti Didžiąją Armėniją, besidriekiančią nuo jūros iki jūros, žudė net tuos azerbaidžaniečius, kurie traukėsi iš miesto nekeldami nė menkiausio pasipriešinimo.
Oficialusis Baku tvirtina, jog armėnų ginkluotosios pajėgos, šturmuodamos Chodžaly, pažeidė visas pagrindines 1949-ųjų Ženevos konvencijos normas – nežudyti, nekankinti civilių asmenų, nežudyti, nekankinti į nelaisvę patekusiųjų, nesityčioti iš sužeistųjų. 2010 metų balandžio 22-ąją Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pareiškė, kad Chodžaly žudynės – tai ypač sunkus nusikaltimas, kurį galima traktuoti kaip nusikaltimą žmoniškumui arba kaip karo nusikaltimą.
Azerbaidžanas siekia, kad tarptautinė bendruomenė Chodžaly tragediją pripažintų buvus XX amžiaus genocidu.
Mitingai, kurių dalyviai pagerbė Chodžaly aukų atminimą, surengti ne tik Azerbaidžano sostinėje Baku, bet ir Turkijos, JAV, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Gruzijos, Olandijos miestuose.
Tragiška Azerbaidžano istorija byloja, kad armėnų fanatikai, siekdami įsitvirtinti svetimose teritorijose, prieš azerbaidžaniečius surengė net keturis etninius valymus: 1905-1906, 1918-1920,1948-1953 ir 1988 -1993 metais.
Chodžaly tragedija – vienas iš tokio etninio valymo pavyzdžių.
2019.02.27; 14:00
