Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as buvo pavertęs Ekvadoro ambasadą Londone vadaviete, iš kurios jis vadovavo kompromituojančios informacijos, taip pat ir turėjusios įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai 2016 metais, publikavimui.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.
Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.
Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.
Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.
„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.
2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.07.16; 16:40