Pagal šiuo metu skelbiamus oficialius statistikos duomenis, šalyje, suskirstytoje į 60 savivaldybių, saugiausia ir toliau būtų galima vadinti Pagėgių rajono savivaldybę. Nors per keletą pastarųjų dienų santykinis sergamumo rodiklis joje paaugo nuo 18 iki 70 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, dviejų savaičių laikotarpiu tekusių 100 tūkst. gyventojų. Antroji sąraše šiuo metu Šilalės rajono savivaldybė (84 atv.), trečia – Rokiškio rajono savivaldybė (109 atv.).
Nesaugiausia (tik dėl didesnės nei kitur galimybės užsikrėsti COVID-19 liga) jau ne vieną savaitę yra Lietuvos sostinė (1078 atv. 100 tūkst. gyventojų). Taip pat – Vilniaus rajonas (1027 atv.) bei Širvintų rajono savivaldybė (993 atv.). Tad visai neatsitiktinai pastarosiomis dienomis čia suaktyvėjo skiepijimai nuo COVID-19 infekcijos. Širvintose jau paskiepyta 27,4 proc. gyventojų, Vilniuje – 26,52 proc., tik Vilniaus rajone vakcinavimo apimtis mažesnė – 19,5 proc., o visoje Lietuvoje ji, naujausiais duomenimis, siekia 25,5 proc.
Per 7 dienas šalies sostinėje dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti net 142 995 tyrimai, iš jų teigiamų atsakymų – 5,8 proc., Vilniuje ši dalis didesnė – 7,7 proc. (iš 41 092 tyrimų), Vilniaus rajone – 10,4 proc. (iš 5095 tyrimų), Širvintų rajone – 11,4 proc. (526 tyrimai), Šalčininkų rajone – 9,8 proc. (1095 tyrimai), Varėnos bei Švenčionių rajonuose – po 9,1 proc. (atitinkamai čia tyrimų buvo 681 bei 1017).
Kaune per savaitę atlikus 22 597 tyrimus, COVID-19 liga patvirtinta 4,3 proc. atvejų, Kauno rajone, – 5,3 proc. (4317 tyrimų), Šiauliuose – 5 proc. (4343 tyrimai), Panevėžyje – 5,2 proc. (3583 tyrimai), Klaipėdoje – 2,7 proc. (6602 tyrimai).
Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje mirė 8052 užsikrėtusieji COVID-19 liga žmonės, dešimtadalis jų – Kaune (804). Didžiausiame šalies mieste Vilniuje gyvybių neteko 1424 užsikrėtę COVID-19 gyventojai, iš jų 654 mirė dėl mirtinai pavojingos infekcijos, likusiųjų mirties priežastimi tapo kitos ligos. Klaipėda prarado 388 gyvybes (150 – tiesiogiai dėl koronaviruso), Šiauliai – 312 (209 žmonės mirė dėl COVID-19), Panevėžys – 330 (193 panevėžiečiai tapo infekcijos aukomis).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuoja kasdien besikeičiančią COVID-19 situaciją ir pagal fiksuojamus epidemiologinius duomenis skelbia, kurios Lietuvos teritorijos spalviniame šalies žemėlapyje patenka tai į vieną, tai į kitą zoną. Kol kas tame žemėlapyje daugiausia raudonos (šviesesnės ar tamsesnės) spalvos, tačiau 15-os savivaldybių teritorijos – juodos. Ir tik dvi iš 60-ies savivaldybių – viltingai geltonos.
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad Neringos savivaldybėje iki šio antradienio jau pasiskiepijo daugiau nei pusę savo gyventojų – 50,21 proc., Birštone – 40,69 proc., Druskininkuose – 31,35 proc., Palangoje – 30,46 proc. Iš didžiųjų šalies savivaldybių vakcinavimo sparta toliau pirmauja Kauno miestas (29,07 proc.), antras – Panevėžys (26,64 proc.), paskui rikiuojasi Vilnius (26,52 proc.), Kauno rajonas (26,23 proc.), Šiauliai (22,1 proc.) bei Klaipėda (20,91 proc.)
Tačiau šiose simbolinėse varžytuvėse, savivaldybių gyventojams aktyviai stengiantis kuo greičiau išsivaduoti iš karantino suvaržymų, pasiskiepyti, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti COCID-19 liga ar perduoti ją kitiems, nuo lyderiaujančių savivaldybių smarkiai atsilieka Šalčininkų rajonas (vakcinavimo apimtis – 15,1 proc.) bei Visaginas (16,46 proc.).
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.05.06; 00:30
