Baku, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžano pareigūnai trečiadienį pranešė, kad septyni Azerbaidžano kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Antradienį tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įvyko didžiausi susirėmimai nuo praėjusių metų, kai atsinaujino karas dėl seniai ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Šešias savaites trukęs konfliktas, nusinešęs daugiau kaip 6 500 žmonių gyvybių, baigėsi praėjusių metų lapkritį Rusijos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį Armėnija pasitraukė iš dešimtmečius kontroliuotos teritorijos.
Antradienį prie bendros sienos tarp Kaukazo kaimynių įvykę susirėmimai sukėlė nuogąstavimų, kad teritorinis ginčas gali vėl paaštrėti.
„Septyni kariai žuvo, o dar 10 buvo sužeisti per antradienį Armėnijos išprovokuotus susirėmimus“, – nurodė šalies Gynybos ministerija, pridurdama, kad situacija pasienyje „iki antradienio vakaro stabilizavosi“.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad vienas armėnų karys žuvo, 13 pateko į Azerbaidžano pajėgų nelaisvę, o dar 24 kariai laikomi dingusiais be žinios.
Pasak jos, trečiadienio rytą „situacija rytiniame pasienio sektoriuje buvo palyginti rami ir laikomasi paliaubų susitarimo“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį apkaltino Azerbaidžaną „kėsinimusi į Armėnijos valstybingumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.
Baku pareiškė, kad Armėnija yra atsakinga už „didelio masto karinę provokaciją“.
Armėnija kreipėsi į sąjungininkę Rusiją prašydama karinės paramos pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) paktą, kuris įpareigoja Maskvą ginti ją užsienio invazijos atveju.
Antradienio vakarą, tarpininkaujant Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, buvo pasiektos paliaubos.
Europos Sąjunga, Prancūzija, Jungtinės Tautos ir JAV paragino abi puses deeskaluoti įtampą.
Kalnų Karabacho etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, o po to kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
2021.11.17; 12:50
