Šiandien dar niekas negali pasakyti, kas laimės rinkimus. Tiesa, žinomas politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius jau žino, kad, kaip bebalsuosi, laimės brazauskininkai, kirkilininkai, netikrieji socialdemokratai, nomenklatūra, milijonieriai, valstybininkai (kaip kitaip dar jie vadinami?). Per koalicijas, per slaptus sandėrius, eidami kad ir su velniu (t.y. su Maskvos statytiniu) obuoliauti, jie būtinai iškils į paviršių, kaip jau ne kartą yra buvę. Taip gali atsitikti, nes Vytautas Rubavičius …ragina nedalyvauti rinkimuose, nebalsuoti. Ne siaurame poetų ratelyje prie butelio ragina, kur galima pliaukšti visokius niekus, o televizijoje, milžiniškai auditorijai, iš politologo laukiančiai išmintingų patarimų.
Vytautas VISOCKAS
Artėja lemtinga diena. Lemtinga bet kokiu atveju. Jeigu spalio 12 dieną laimės tos pačios jėgos, kurios kaltos dėl visko, ką dabar turime, tai Lietuva vargu ar prisikels. Prasidės negrįžtami procesai. Jau dabar didele dalimi per toli nueita. Jeigu į Seimą ateis nauji žmonės, vilties bus daugiau. Bent jau pradžioje, kol su jais susipažinsime, kol išryškės jų tikrieji ketinimai, sugebėjimai, ryžtas taisyti buvusiųjų klaidas.
Šiandien dar niekas negali pasakyti, kas laimės rinkimus. Tiesa, žinomas politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius jau žino, kad, kaip bebalsuosi, laimės brazauskininkai, kirkilininkai, netikrieji socialdemokratai, nomenklatūra, milijonieriai, valstybininkai (kaip kitaip dar jie vadinami?). Per koalicijas, per slaptus sandėrius, eidami kad ir su velniu (t.y. su Maskvos statytiniu) obuoliauti, jie būtinai iškils į paviršių, kaip jau ne kartą yra buvę. Taip gali atsitikti, nes Vytautas Rubavičius …ragina nedalyvauti rinkimuose, nebalsuoti. Ne siaurame poetų ratelyje prie butelio ragina, kur galima pliaukšti visokius niekus, o televizijoje, milžiniškai auditorijai, iš politologo laukiančiai išmintingų patarimų. Savo pavyzdžiu ragina: aš, matote, balsuoti neinu jau nuo pirmųjų kursų, nes netikiu, kad ką nors galima pakeisti. Užimdamas šitokią poziciją, jis iš esmės nubraukia viską, ką įžvalgaus, teisingo yra pasakęs savo politinio pobūdžio rašiniuose.
Kai balsuoti neketina koks žmogelis, kurį nuskriaudė gal apsukrus matininkas, gal godus darbdavys, gal teisėjas, policininkas, seniūnas, dar galima suprasti. Bet kai šitoks intelektualas! Kaip tame anekdote pasakysiu: tada aš atsiprašau! Mūsų šviesuomenė arba tyli, arba savo išmintį demonstruoja siaurame rate, plačiajai visuomenei visai nežinomuose leidiniuose, arba šitaip, kaip V.Rubavičius…
Man regis, ne laiku apie rinkimų beprasmiškumą, apie „balsavimą prieš visus“ prabilo ir filosofas Vytautas Radžvilas. Bent kiek nuovokesnis pilietis supranta, kad jo balsas nieko nekeičia, – sako jis. Na, vienas balsas yra vienas balsas, net jeigu tas balsas yra filosofo, kaip ir vienas lašas, bet be to lašo nebūtų jūros. Filosofas norėtų, kad jo, „bent kiek nuovokesnio piliečio“, balsas lemtų viską. Kartais lemia, kai laimima vieno balso persvara, o šiaip jau tas balsas ištirpsta arba rinkėjų jūroje, arba rinkėjų ežerėlyje, baloje. Geriau tegul ištirpsta jūroje. Filosofo arba poeto balsas nė kiek ne svaresnis už nupirktą girtuoklio balsą, užtat koks svarus jo žodis viešojoje erdvėje! Ir dar: atėjus balsuoti,visai nebūtina sugadinti biuletenį – galima juk tau artimesnėje partijoje rasti bent vieną tinkamą kandidatą ir jį pažymėti, šitaip į galą nustumiant arba visai išstumiant atsibodusius, nekenčiamus politikus. Apie šią pirmą kartą mūsų rinkimų sistemoje atsiradusią galimybę reikėtų kalbėti plačiau, jos nenutylėti. Tiesa, tokia galimybė pavojinga „amžiniems lyderiams“, bet ne visuomenei.
Manau, kad garbusis politologas Vilius Bražėnas – nuovokus pilietis. Nežinau, ar girdėjo jis V.Rubavičiaus, V,Radžvilo nihilistines kalbas. Jeigu girdėjo – neabejotinai pasipiktino. Paskutinį kartą šio nepavargstančio agitatoriaus klausiausi šiomis dienomis Mokslų akademijos salėje, kur vyko, kaip pretenzingai skelbime parašyta, Vilniaus sąjūdininkų konferencija. Ir laiko, ir geografine prasme daug pasulio matęs V.Bražėnas nesiliauja žavėtis lietuvių tauta, vadina ją stebukladare, kai daugelis lietuviais jau esame suabejoję, nusivylę. Lietuvių tauta – tai didvyrių, didmoterių tauta! Tie, kurie liaujasi kovoję – miršta. Turime daug lavonų, – sako V.Bražėnas. Atgaivinkime juos! Geri žmonės tyli. Dėl visų blogybių kalti patriotai, kurie nedalyvauja Seimo rinkimuose. Štai taip, ponai poetai ir ponai filosofai! Kai jūs nebalsuojate, bomžos balsas pasidaro du kartus svaresnis. Antroji šio sakinio dalis – V.Bražėno. Jis vis dar tiki, kad ne viskas prarasta. Drebančiomis rankomis dalina savo tekstus susirinkusiems, ragina perskaityti ir perduoti kaimynui, pažįstamam. Aš nežinau, už ką balsuoti! Bet tu žinai, už ką nebalsuoti! Kito kelio nėra, – sako jis.
V.Bražėnui tenka pritarti: dėl visų blogybių kalta šviesuomenė, inteligentai, intelektualai. Nuovokumo jiems užtenka, o štai pilietiškumo… Gali nebūti poetu, bet piliečiu būt privalai tu. Iš atminties pacitavau dar mokykloje išmokto rusų poeto Nekrasovo eilėraščio eilutę. Kur profesorių, mokslo daktarų, menininkų balsas, taip gražiai skambėjęs Atgimimo metais? Ir šiandien, kaip tada, nepakanka dirbti mokslinį darba, rašyti išliekamąją vertę turinčias knygas, atsiminimus, reikia ir vienadienių straipsnių aktualiomis temomis, reikia „lipti ant bačkos“, kaip tai daro V.Bražėnas. Nes gali atsitikti taip, kad tų išmintingų knygų nebus kam skaityti. Penkiasdešimt metų „rusenome“, dabar „anglėjame“, o neretai net gyvulėjame, niekšėjame, mažėjame, nykstame…
Ką mes galime! Nuo mūsų niekas nepriklauso. Mūsų niekas neklauso. Mes jau savo padarėme, pasakėme. Ne tas mūsų amžius, ne tie laikai. Atsiprašau tų šviesuolių, kurie šitaip nemano ir nekalba, kurie nesusitaikė, neprarado vilties.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Vytautas VISOCKAS.
