Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą pakartotinai prašydamas leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
2016 m. pradėto ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje ir Seimo statute, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.11.30; 14:50
