Italijos leidiniai komentuoja Prancūzijos prokuratūros tyrimą: Libijos 2011 metų kare įžvelgiamas asmeninis Nikolia Sarkozi suinteresuotumas surengti kampaniją, kuri sunaikintų jo didelės ir gėdingos paslapties įrodymus, – mat, Sarko gavo iš Kadafio 50 mln. eurų savo rinkiminei kampanijai finansuoti.
„Sarko–Kadafi: tikriausiai gėdinga istorija“, – tokį straipsnį išspausdino laikraštis La Stampa.
Straipsnio autorius Čezarė Martinetis rašo: „Tai didelė Nikolia Sarkozi slaptybė ir gal didžiulė paslaptis, kuri glūdi už negailestingos Muamaro Kadafio medžioklės ir apgailėtinos mirties, kai jis buvo užmuštas kaip šuo 2011 metų spalio 21-ąją. Jis buvo vienintelis arabų despotas, su kuriuo susidorota dar blogiau, nei su kažkokiu Čiaušesku, kai „pavasariai“ dar nebuvo atskleidę savo neaiškios esmės ir nedavė paradoksalių rezultatų“.
„Kodėl 2011 metų kovo 19 dieną Nikolia Sarkozi pradėjo bombarduoti Tripolį ir tik po trijų valandų informavo apie tai sąjungininkus?“ – klausia korespondentas. Žinoma, Paryžius turėjo tvirtą geopolitinį pagrindą įsitraukti į tą epochinę kampaniją. Bet už šio Libijos karo įžiūrimas ir kitas scenarijus, aiškėjantis iš prokuratūros tyrimų ir atspindintis asmeninį Nikolia Sarkozi suinteresuotumą ta kampanija, kuri turėjo sunaikinti jo didelės ir gėdingos paslapties įrodymus: Sarko gavo iš Kadafio 50 mln. eurų, sakoma straipsnyje.
Bet svarbiausia net ne suma, o tai, kad Respublikos prezidentas buvo išrinktas remiamas kitos valstybės vadovo, gi tai reiškia, kad teoriškai jis tapo pažeidžiamas šantažo būdu. Tai gėdinga žymė ir istorinė negarbė Nikolia Sarkozi.
Paskutinis lašas toje istorijoje buvo tai, kad šeštadienį buvo areštuotas Klodas Geanas, buvęs Eliziejaus rūmų generalinis sekretorius, o paskui vidaus reikalų ministras. Geanui pateikti kaltinimai mokesčių vengimu ir pinigų plovimu. 2008 metais jis gavo 500 tūkst. eurų, pasak jo, pardavęs malajų advokatui du flamandų dailininko van Ertfelto paveikslus, priklausiusius jo žmonos šeimai. Bet detalės nebuvo tiksliai patvirtintos, pirmiausia, apie autorių ir paveikslus, kurie nepateisina tokios didelės sumos, sakoma straipsnyje.
Geanas buvo pagrindinė grandis Kadafio ir Sarkozi santykiuose.
Libijos lyderis tapo labai svarbus žmogus prezidentui Sarkozi: iš pradžių sąjungininkas, ypač prezidentavimo pradžioje, o paskui priešas, po to, kai Sarkozi griežtai pakeitė politiką ir Kadafis išsakė savo rūsčią pranašystę: „Didelė paslaptis sužlugdys Sarkozi“.
Konkretesnis buvo Saifo al-Islamo pareiškimas, pradėjus bombarduoti Libiją: „Tai mes finansavome jo rinkiminę kampaniją, ir mes turime įrodymų“, – sakoma straipsnyje.
„Sarkozi įsakė nužudyti“ – taip anonsuotas straipsnis laikraščio Il Giornale portale, pavadintas „Detektyvinė Kadafio mirties istorija: tas finansavimas privertė Sarkozi drebėti“.
Autorius Marijas Valenza rašo be išsisukinėjimų, kad Kadafis mirė dėl to, kad finansavo Sarkozi, ir tas pašalino jį iš kelio. Akivaizdus „Nikolia Sarkozi asmeninis interesas surengti kampaniją, kuri turėjo sunaikinti jo didelės ir gėdingos paslapties įrodymus: jis gavo didelę sumą iš Kadafio. Kalbama apie 50 milijonų eurų“.
Nuotraukoje: Nikolia Sarkozi.
2015.03.15; 06:45
