2013 m. vasarį Lietuvos žiniasklaidos puslapius sudrebino antraštės, skelbiančios, kad tuometis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas slapta susitiko su Rusijos atomines elektrines Lietuvos pasienyje statančia bendrove „Rosatom“: „Seimo vadovo susitikimą su „Rosatom“ inicijavęs M. Bastys neatskleidžia kitų pokalbio dalyvių“, „Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas nepanoro konservatoriams teisintis dėl susitikimo su „Rosatom“, „Kremliaus valdomas „Rosatom“ nori įsilieti į Visagino AE projektą“ ir t. t.
Pirmosiomis dienomis šiuo įvykiu buvo pasipiktinusi ne tik opozicija – savo nepritarimą išdrįso išreikšti net Algirdas Butkevičius, nors jo partijos kolega socialdemokratas Mindaugas Bastys prisiėmė atsakomybę už susitikimo organizavimą ir pareiškė, kad neįvardys tų, kurie jį patį supažindino su „Rosatom“ atstovais.
Taigi, iš pradžių premjeras A. Butkevičius teigė, jog tokių susitikimų negalima slėpti, apie juos visuomenė turi būti informuojama. Tačiau vėliau staiga persigalvojo. O socialdemokratams artimų ir Viktoro Uspaskicho tipo politikų atžvilgiu draugiškai nusiteikusių magnatų valdomose žiniasklaidos priemonėse pasirodė tokios antraštės kaip „Premjeras: Gedvilas nuslėpė susitikimą su „Rosatom“ tikrai ne bloga valia“. Taigi, blogos valios nebuvo, tad ir skandalo neliko.
Nors iš tiesų šis įvykis turėjo tapti ne tik V. Gedvilo politinių laidotuvių, bet ir Rusijos įtakos tinklo, audžiamo Lietuvos versle, politikoje ir žiniasklaidoje, tyrimo bei demaskavimo priežastimi. Tačiau netapo, nes valdančioji dauguma šį skandalą, kaip ir Rusijos numegztą įtakos tinklą, pridengė. Kaip visada – dėl rimties ir stabilumo. Taip, kaip pridengė garsiąją pažymą apie Rusijos pastangas sukompromituoti aukščiausius Lietuvos vadovus – tada, užuot atlikus tyrimą dėl Tėvynės išdavystės kolaboruojant su Rusijos struktūromis, buvo persekiojami žurnalistai, kurie išdrįso visuomenę informuoti apie išskirtinės svarbos faktą, nors jokioje demokratinėje valstybėje tokie dalykai negali būti slepiami nuo visuomenės. Nes demokratija turi ginti savo vertybes ir žinoti, kas ir kaip neigiamai veikia visuomenę, turi priešintis tam būtent viešumu ir išsamiais tyrimais.
Deja, tyrimo dėl to, kaip Rusija veikia, naudodamasi Lietuvos politikais, verslininkais ir žiniasklaida, nebuvo net ir tada, kai, kaip teigiama, Valstybės saugumo departamentas įspėjo Seimo narius, kad Rusija į Lietuvos žiniasklaidą per verslininkus investavo apie 14,5 mln. eurų. Taip siekiama per Lietuvos žiniasklaidą skleidžiama propaganda įtikinti Lietuvos visuomenę priešintis šalies energetinę nepriklausomybę turintiems įtvirtinti projektams ir kartu sudaryti palankias sąlygas Rusijai šalia Lietuvos statytis naujas atomines elektrines, o sulaukus tinkamos progos – apraizgyti Lietuvos energetiką ir politiką ilgalaikiais susitarimais. Šio tikslo Rusija net neslepia. Juk net iš to nekalto, ne bloga valia nuslėpto V. Gedvilo susitikimo į viešumą pasklido visos svarbiausios žinios apie Rusijos siekius, kurių realizavimas sukeltų milžinišką grėsmę Lietuvos nepriklausomybei.
Visų pirma, Rusija ir jos koncernas „Rosatom“ norėtų dalyvauti Visagino atominės elektrinės statybos darbuose, bet tai nelabai realus scenarijus. Jei jis būtų įgyvendintas, tai paaiškintų, kodėl taip aršiai priešintasi atominės elektrinės statybai su Japonijos ir JAV korporacija „Hitachi“. Nes jei Lietuvoje statant atominę elektrinę dalyvautų „Rosatom“, tai taptų didžiausia Rusijos pergale didinant Lietuvoje savo įtaką. Vis dėlto kita susitikime nuskambėjusi idėja realesnė, tačiau taip pat pavojinga.
Kaip jau ne kartą rašėme, Rusija siekia išnaudoti milžinišką Lietuvos elektros rinkos priklausomybę nuo importo ir apraizgyti Lietuvos elektros tiekimo sistemą, kad trukdytų integracijai į bendrą Europos Sąjungos rinką ir išnaudotų Lietuvoje egzistuojančią infrastruktūrą, visų pirma Kruonį bei tinklus, sėkmingam elektros energijos eksportui į Vakarus. Tai, be jokios abejonės, vyktų augančio Lietuvos politikos užvaldymo kontekste. Politikos, kuri, sprendžiant iš čia pateiktų duomenų, ir taip yra gana stipriai įklimpusi į verslo struktūrų, kurioms įtaką daro Rusija, lauką. Kaip ir žiniasklaida, kurios atstovai, užuot pradėję žurnalistinius tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip Rusija veikia siekdama savo tikslų ir per kuriuos verslininkus finansuoja sau naudingą politiką bei skleidžia propagandą, tik piktdžiugavo, kad Valstybės saugumo departamentas neišdrįso paskelbti žiniasklaidos priemonių, kurios įsisavino Kremliaus parankinių pinigus, pavadinimų. Beje, ji puikiausiai suprato, kad Valstybės saugumo departamentas neturi teisės viešai skelbti tokių duomenų, o Seimas esant tokiai daugumai to tikrai nedarys.
Deja, situacija nesikeičia ir šiandien, nes pirma mintis, kuri kilo mūsų redakcijai išgirdus apie slaptą pažymą, nepalankią V. Gedvilui, buvo susijusi su tuo, kad jis gali slapta susitikti su Rusijos energetikais, net jei jų veikla, mūsų nuomone, akivaizdžiai kenkia Lietuvos interesams. Tačiau Lietuvos žiniasklaida, kurios atstovų asociacijų su „Dujotekana“ ar „Inter RAO“ tikrai galima rasti, padarė viską, kad visuomenė manytų, jog didžiausia V. Gedvilo nuodėmė – tai kažkoks bernvakaris, kuriame jis dalyvavo su verslininku, kuris gal šiek tiek prisidėjo prie to bernvakario.
Taigi dėmesys buvo nukreiptas, Rusijos tinklas nuo per didelio visuomenės dėmesio apsaugotas ir net nepranešta, kad verslininkas Vidmantas Kučinskas, sudalyvavęs garsiajame bernvakaryje, yra ir Rusijos garbės konsulas. Iš tiesų, kam tuos lietuvius gąsdinti Rusijos atominėmis elektrinėmis arba milžiniškais tinklais, apimančiais politikus, verslininkus, dalį teisėtvarkos ir didelę dalį žiniasklaidos?
Citatos, citatos, citatos
RUSIJOS IR LIETUVOS OLIGARCHŲ PARTNERYSTĖ
Tai tarsi meilė iš išskaičiavimo. Rusijai reikia įtakos energetikai, o per ją – ir šalių kaimynių politikai, nes tai garantuoja ilgalaikes milijardines pajamas ir tolesniam veikimui palankią aplinką. Ir Rusija, siekdama šio tikslo, gausiai investavo ir toliau investuos, kad didelė dalis valstybės verslo elito, kuri turi lemiamą įtaką politikai ir žiniasklaidai, nematomais saitais būtų susieta su Rusijos struktūromis.
Todėl lūžiniuose procesuose, tokiuose kaip energetinės nepriklausomybės siekimas, veiktų ir skatintų veikti nuo jų priklausomas struktūras ilgalaikių Rusijos interesų naudai. Šis reiškinys labai pavojingas, nes užvaldžius verslo elitą, nuo jo priklausančius visuomenės veikėjus ir žiniasklaidos priemones tampa nebeįmanoma sutelkti Lietuvos visuomenės, kad būtų įgyvendinti tie nacionaliniai uždaviniai, kurie kertasi su ilgalaikiais Rusijos interesais.
Žinoma, teigti, kad visos verslo grupės, aktyviai veikiančios prieš nacionalinius interesus ginančius politikus, dirba Rusijai, būtų klaidinga. Nes jos dirba visų pirma siekdamos įtakos ir pelno.
Todėl dalį verslo grupių aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose ir finansuoti naujas politines jėgas bei susipriešinimą visuomenėje skatina ir pastaraisiais metais išaugusi tam tikrų politikų įtaka. Ji sumažino verslo grupių tarpusavio susitarimų įtaką Lietuvos gyvenime. Todėl finansuodamos įvairius judėjimus, kalbindamos ir finansuodamos žinomų žmonių žengimą į politiką jos tikisi sumažinti politinių jėgų, galinčių vykdyti atsakingą politiką, įtaką.
Būtent šioje vietoje sutampa Rusijos interesams ir visų pirma savo grupiniams interesams atstovaujančių jėgų interesai. Nes Rusijai būtina, kad Lietuvos Seime nesusiformuotų politinė dauguma, galinti priimti sunkius, bet Lietuvos nepriklausomybei būtinus sprendimus, o Lietuvos oligarchams ir tam tikroms verslo grupėms būtų naudinga, jei politinę demokratiją reprezentuojančių jėgų įtaka mažėtų, o nuo verslo grupių priklausančių ar labiau į jų interesus įsiklausančių politikų įtaka išaugtų. Taip atsirastų galimybė didinti savo pelną Lietuvos valstybės ir visuomenės sąskaita, taip paminant ir nacionalinius interesus, kurių eroziją su malonumu ir dosniai finansuoja Rusija.
Informacijos šaltinis – žurnalas “VALSTYBĖ”
2015.08.15; 09:25
