E. Masiulis: „MG Baltic“ byla turi užsakovą, o ilgas jos procesas – užprogramuotas

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad korupcijos byla, kurioje jis kaltintas ir pirmos instancijos teismo išteisintas dėl korupcinių veikų, buvo užsakyta politinės opozicijos – konservatorių, kadangi 2016 metais Liberalų sąjūdis buvo stipri politinė jėga, jai buvo prognozuota pergalė tuometiniuose Seimo rinkimuose. O užtrukęs teisinis procesas, jo manymu, buvo „užprogramuotas“ kaltinimo autoriaus.  

 

„Nekyla abejonių, kad ši byla turinti užsakovą. Paminėčiau konservatorius, bet jie apsiskaičiavo, tuometinius rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme sakė E. Masiulis.

 

„Įprastai mūsų teismai veikia greitai ir efektyviai. Todėl esu įsitikinęs, kad tokio ilgo proceso priežastys buvo užprogramuotos yra kaltinimo autoriaus ir tyrėjų“, – pridėjo jis.

 

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas tikino, kad byloje pateikti kaltinimai ir įtarimai buvo sukonstruoti dirbtinai ir pasitelkiant fantaziją, o ne realybę.

 

„Vėliau, bylos eigoje, buvo papildyti įtarimai, nors jie Vilniaus apygardos teismui nebuvo skundžiami, matyt pats žmogus nebetikėjo kaltinimais“, – paminėjo jis.

 

E. Masiulis tvirtino, kad jo automobilyje rasti pinigai – 90 tūkst. eurų, tai verslininko Raimondo Kurlianskio paskola, kurios šiam reikėjo nekilnojamajam turtui įsigyti. Jo teigimu, gegužės 10 d. vykdytos kratos filmuotoje medžiagoje užfiksuoti ne tik paimti pinigai, bet ir šios paskolos susitarimas.

 

„Nepaisant to, kad pareigūnai žinojo, jog yra paskolos susitarimas, jie nuo pirmos ikiteisminio tyrimo sekundės ignoravo, bandė nutylėti, slėpti tą faktą“, – sakė jis.

 

Bylos duomenimis, per visas kratas vykdytas 2016 metų gegužę, pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Buvęs politikas tvirtino, kad visi šie pinigai pateisinami ir neegzistuoja įrodymų, kad jis ar jo šeima dalyvavo finansiniuose nusikaltimuose ar gyveno ne pagal pajamas.

 

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gavau pastovias pajamas ir Seimo nario algą. Mūsų šeimai padeda pasiturintys tėvai. Anksčiau nebuvau trauktas į teismą už finansinius nusikaltimus. Nėra jokių duomenų, kad aš ar mano šeima turi dideles sąskaitas užsienio bankuose ar turto, kurio šaltiniai nenustatyti. Taigi valstybinis kaltintojas nenustatė akivaizdaus gyvenimo ne pagal pajamas požymių“, – aiškino E. Masiulis.

 

Jis pareigūnus ir teisėsaugos institucijas kaltino sąmoningai formavus apie jį neigiamą visuomenės nuomonę, kūrus neigiamą įvaizdį dar net nepareiškus kaltinimų ir neatlikus kratos.

 

„Įjungus propagandinę teisėsaugos mašiną buvau pasmerktas. Iš tikrųjų reikia nuteikti visuomenę, kad nuspręstų, kad kaltas ir murkdytų. Kad kiekvienas išėjimas į gatvę reikalautų milžiniškų valios pastangų“, – pasakojo buvęs politikas.

 

„Krata automobilyje dar nebuvo atlikta, bet laikraščiai jau rašė, kad toks dalykas įvyko“, – minėjo jis.

 

Taip pat E. Masiulis stebėjosi, kad yra kaltinamas ėmęs kyšius už politinius sprendimus, kurių nedarė ir už tai, kad balsuotų už įstatymų projektus, kurių nepalaikė. Jo manymu, vos tik radus pinigus, imta ieškoti, kaip galima pritempti kaltinimus kyšininkavimu.

 

„Vienoje iš pataisų, už kurias esu kaltinamas, kad balsavau dėl kyšio, net nebuvau balsavęs. Tad nežinau, dėl ko esu kaltinamas ir turiu gintis“, – sakė jis.

 

Visgi, jis apgailestavo, kad R. Kurlianskio paskolos susitarimas nebuvo registruotas notariškai, kadangi ši paskola buvo panaudota kaip pretekstas sugriauti jo gyvenimą.

 

„Esu tik žmogus, kuris padariau klaidą ir neįvertinau, net nepagalvojau, kad pas notarą tinkamai neįforminta paskola gali sugriauti mano karjerą ir gyvenimą“, – tvirtino E. Masiulis.

 

E. Masiulis tvirtino, kad įrašytos jo pokalbių šifruotės yra iškraipytos, todėl kėlė klausimą, ar tai nepadaryta sąmoningai norint „pritempti“ įrodymus prie kaltinimų.

 

Taip pat, anot jo, pirmos instancijos teismui prokuratūra buvo pateikusi daugiau kaip 80 liudytojų sąrašą, kuris vėliau buvo išplėstas iki daugiau nei 100 asmenų kurie buvo teismo išklausyti. Visgi, jo teigimu, nei vienas iš liudytjų nepatvirtino iškeltų kaltinimų.

 

„Bet nė vienas liudytojas akivaizdžiai nepaliudijo ir nepatvirtino prokurorų surašytų kaltinimų, nors tai buvo jų pakviesti liudytojai“, – teigė E. Masiulis.

 

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.

 

Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.

 

Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

 

Ketvirtadienį byloje paskutinį žodį turėtų tarti V. Gapšys.