Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (IX)

Nėra negražių moterų, su kaukėmis visos moterys – vienodai gražios!

Tai dabar žino kiekvienas, net ant kamščio dorai dar neužmynęs vyras.

Anksčiau apie visuotinį moterų grožį žinodavo tik tie nušvitimo ribą priėję vizionieriai, kuriems jau vaidendavosi balti arkliai, dabar – kiekvienas išsipagiriojęs nupiepėlis.

Tai teikia pagrindą logine seka forsuoti fundamentinę hipotezę, kad Covid-19 virusą išrado Verygos tipo nusmurgėliai, siekdami įvesti visuotinį kaukių dėvėjimą kovos prieš alkoholizmo pandemiją sumetimais.

Net žmona, užsidėjusi kaukę, tampa panaši į paslaptingą nepažįstamąją, – taip ar panašiai kažkada rašė A. Schopenhaueris, tačiau eksperimentas, siekiant praktiškai pagrįsti šią teorinę įžvalgą, paryčiais pabandžius žmoną pavadinti malonybiniu išgalvoto personažo vardu, man baigėsi neuždelsto veikimo ilgai išliekančiomis pasekmėmis.

                                                                  X

Kam beveidei miniai vis dėlto yra reikalingos kaukės?

Tai – retorinis klausimas.

                                                                  X

Tik Skvernelis būdavo įleidžiamas į kaukių balių be kaukės, niekam nesukeldamas įtarimo, kad išsprogusių akių ateivio išvaizda nėra jokia kaukė, o tikrasis neišgalvoto (?) personažo veidas, dar daugiau – veidrodinis premjero sielos atspindys (o, siaube!).

                                                                  X

Kuo kaukė skiriasi nuo figos lapelio?

Tai ne retorinis klausymas, į kurį galbūt įstengs kada nors atsakyti tik  Veryga, dėvintis Skvernelio dovanotą revolverį žemiau diržo.

                                                                 X

Galop kaukės tapo lygybės, brolybės ir vienybės tikruoju simboliu, o kai kurios lygios kaukės patapo lygesnėmis ne tik už kitas lygias kaukes, bet ir už reljefiškus, siaubo iškreiptus žmonių veidus.

                                                                 X

Užsidėjusi kaukę, Vanagaitė išlįsdavo į miestą pasivaikščioti, net nesulaukusi sutemų. Tačiau iš eisenos ir rudenėjant paliktų pėdsakų ant nulynojusio grindinio miestiečiai spręsdavo, kad po miestą vėl šmirinėja  Ivaškevičiaus šmėkla.                            

                                                                 X

                                      Tai –                                                           
                                       čia-būties

                                       laiškanešys

                                       su

                                       pajuokiančia

                                       žudiko

                                       kauke

                                      (čipolinas?)

                                      ar

                                      tolimas

                                      būties

                                      priartėjimas

                                      be jokios

                                     politikos

                                      Li Po

                                     imperatoriaus

                                     rūmų

                                     terasoj

                                     per dieną

                                     iš

                                     dyko

                                     buvimo?..

(Bus daugiau)

2020.08.25; 18:17