Dar balandžio viduryje Seimo pavasario darbų sesijoje turėjęs atsidurti klausimas dėl buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ir vėl stringa. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos teikiamo E. Šileikio kandidatūrai. Kaip ir praėjusią savaitę, diskusijas kėlė kandidato atsisakymas pateikti sveikatos patikrinimo ir leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, nors galima manyti, kad sprendimas dėl LAT teisėjo skyrimo nejuda į priekį dėl kiek anksčiau atsiradusių trinčių tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, vis tik, anot jos, pagrindinė to priežastis – paties kandidato nepateikiami aiškūs atsakymai.
„Aš manau, kad tai stringa ne tik dėl įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, bet čia yra ir pačios kandidatūros klausimai. Prisistatydamas Seime gerbiamas kandidatas taip ir neleido suprasti, ar jis turės sveikatos pažymą, ar jis yra linkęs ją išsiimti, jis tiesiog kvestionavo tai, kad sveikatos pažymos reikalaujama iš konkrečios institucijos, o jos negali išduoti ta gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi“, – Eltai komentavo R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, E. Šileikiui pateikus medicininę pažymą, iš esmės būtų išvengta kilusio chaoso. Tačiau, anot jos, šiuo metu kyla vis daugiau klausimų tiek dėl Prezidentūros, tiek dėl E. Šileikio bei Seimo teisininkų pozicijų ir galimų principų.
„Norint išvengti chaoso, buvo galima seniai pažymas pateikti, to proceso nebetęsti ir atimti iš valdančiųjų tą argumentą, kad nėra pažymų. Tai nežinau, kokie žaidimai žaidžiami. Peripetijos tęsiasi ir niekas nenori jų užbaigti, visi ieško kabliukų, bet tuo pačiu veikia principai, kodėl tie kabliukai nėra panaikinami ir kodėl tie argumentai, kurie skamba, nėra eliminuojami. Aš iki galo negirdžiu argumentų nei iš Prezidentūros, nei iš Šileikio, nei iš Seimo teisininkų“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, susidaro įspūdis, kad skirtingi šios situacijos subjektai mėgina „tempti paklodę į savo pusę“, o tai, anot jos, tampa absurdu.
„Kai yra toks neaiškumas, tai būtų gerai visiems susėsti ir išsiaiškinti. O dabar visi subjektai tempia paklodę į savo pusę. Visos pusės šiame procese nerodo noro susitarti. Visas ginčas kilo, kad kandidatas negali pateikti sveikatos pažymos, tai primena absurdą“, – pridūrė politologė.
Anot R. Urbonaitės, panašu, kad šiuo atveju atskiros valdžios institucijos bei skirtingi asmenys mėgina rodyti principus ir žaistis žaidimus, tačiau R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti rimtų padarinių.
„Rezultatas toks, kad turime vis dar neužpildytą LAT teisėjo vietą ir iš to išeina visos kitos pasekmės, ir tas faktas, juk mes turime ir Aukščiausiąjį Teismą toliau be nuolatinio LAT pirmininko. Tai tokia grandinėlė dėliojasi, bet visi žaidžia savo žaidimus ir, deja, šioje vietoje niekas nenori prisiimti atsakomybės. Bet šitame principų rodymo procese likę labai mažai vietos elementariai išminčiai“, – teigė politologė.
V. Sinkevičius: įstatymų laikymasis visiems, kaip ir E. Šileikiui, yra privalomas
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad E. Šileikis, kaip buvęs KT teisėjas, neprivalo laikyti teisėjo egzamino bei praeiti atrankos procedūros. Tačiau, akcentuoja jis, kiti reikalavimai, tarp jų – ir medicininės pažymos pateikimas, E. Šileikiui privalomi.
„Visiems įstatymai privalomi, reikia laikytis to, kas nustatyta įstatyme. Tuo labiau, kad teismų administracija, kuri organizuoja teisėjų paskyrimą, pati konstatavo, kad kandidatas turi pateikti sveikatos pažymą. Ką mes norime pasakyti, kad teismų administracijoje dirba asmenys, kurie nesupranta teisės ir visiškai nepagrįstai kabinėjasi prie kandidato?“ – klausimą kėlė V. Sinkevičius.
„Įstatyme pasakyta, kad asmuo, kuris nori tapti teisėju, turi atitikti tam tikras sąlygas. Viena iš sąlygų, jis turi turėti leidimą susipažinti su patikimumo pažyma, tai leidimas dirbti, susipažinti su slapta informacija, ir antra, pateikti sveikatos pažymą, kad jo psichinė ir fizinė būklė yra tinkama būti teisėju. Asmenims, kurie buvo Konstitucinio Teismo teisėjais, įstatyme yra parašyta, kad du reikalavimai yra netaikomi – jiems nereikia laikyti teisėjo egzamino ir praeiti atrankos procedūrų“, – pridūrė MRU profesorius.
Be to, V. Sinkevičiui kyla klausimų, kaip apskritai Teisėjų taryba pritarė E. Šileikio kandidatūrai, kai reikalingi dokumentai nėra pateikti.
„Mane stebina kitas dalykas, kaip Teisėjų taryba galėjo pritarti kandidatūrai, kai nėra pateikti visi dokumentai, kurie turi būti pateikti, kai svarstomas šitas klausimas“, – svarstė V. Sinkevičius.
Be to, E. Šileikis nėra pateikęs leidimo susipažinti su slaptąja informacija. Mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo. V. Sinkevičius pažymi, kad jog ta aplinkybė, kad jeigu anksčiau iš kitų pretendentų to nebuvo reikalaujama, nėra gerai, bet, anot jo, tai nereiškia, kad ir toliau gali būti nesilaikoma įstatymo reikalavimų. Jo teigimu, pagal teismų įstatymą reikalingi du dokumentai: leidimas dirbti su slapta informacija ir sveikatos pažyma.
„Dabar, kai pradedama kalbėti, kodėl komitetas nepritarė ar kodėl anksčiau buvo kitaip, tai mes turime atsakyti į pagrindinį klausimą, kurį uždaviau. Dabar turime asmenį, kuris siekia tapti teisėju, vadinasi, jis turi atitikti visus tuos reikalavimus. Aš nesuprantu, dėl ko čia ginčijamasi. Galima argumentuoti, kad anksčiau iš kitų nereikalaudavome, bet tai nereiškia, kad tai buvo gerai“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.
Be to, V. Sinkevičius teigia nesuprantąs, kaip apskritai E. Šileikio kandidatūra yra svarstoma, kai jis, anot MRU profesoriaus, pats teigia neišlaikysiantis civilinės teisės egzamino.
„Mane stebina kitas klausimas, pateikimo metu pats kandidatas sako, kad jis civilinės teisės egzamino neišlaikytų, bet jį norima paskirti į Civilinių bylų skyrių, kur jis nagrinėtų civilines bylas. Tai, jei jis sako, kad praturtins LAT, bet civilinės teisės egzaminui reikėtų ruoštis kelis mėnesius, nes jis jo neišlaikytų, kaip galima svarstyti tokią kandidatūrą?“ – svarstė V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad trečiadienį TTK nepritarė E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus. Galutinį sprendimą dėl E. Šileikio kandidatūros priims Seimas.
Praėjusią savaitę sprendimas į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti šį klausimą priimtas po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.
Kiek anksčiau šalies vadovo Seimui teikiama KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
Informacijos šaltinis – Rugilė Augustaitytė (ELTA)
2022.05.19; 05:47
