Iš Kijevo ir vėl ateina nerimo kupinos žinios: prie rytų Ukrainos sienų Rusija telkia puolamąją ginkluotę, į Krymą atgabenti rusiški branduoliniai užtaisai, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kaltina Ukrainą rengus Kryme diversines operacijas, o FSB tvirtina sugavusi vadinamąjį ukrainiečių „šnipą“, kuris neva ruošė teroro aktą. Žodžiu, Rusijos įžūlumui meluojant – nėra jokių ribų.
Beje, karo ekspertai svarsto, ką reiškia akivaizdus Kremliaus aktyvumas prie rytinių Ukrainos sienų bei užgrobtame Kryme?
Vienas iš blogiausiųjų scenarijų – Rusija ruošiasi plačiam kariniam puolimui visoje Ukrainoje. Kita, švelnesnioji versija, – Putinas bet kokia kaina trokšta ekonominių sankcijų atšaukimo, todėl griebiasi šantažo: „neatšauksite – bus dar blogiau”.
Portalas slaptai.lt skelbia keletą pranešimų, kurie mūsų skaitytojams leis susigaudyti, ko verti Rusijos slaptųjų tarnybų ir Kremliaus diktatoriaus pasakos apie diversijas, teroro aktus ir sugautus „diversantus“.
Rusija kaltina Kijevą rengus „terorą“ Kryme
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukritikavo Ukrainą, apkaltinęs vyriausybę naudojant „terorą“ po to, kai Federacinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, kad Kijevas bandė nusiųsti diversantus į Krymą, ir kad per bandymą užkardyti numanomą ginkluotą užpuolimą žuvo FSB kareivis ir karininkas.
„Tos naujienos kelia didelį nerimą“, – kalbėjo Putinas rugpjūčio 10 dieną. „Iš tikrųjų, mūsų specialiosios tarnybos užkirto kelią diversinei žvalgybinei grupei iš Ukrainos gynybos ministerijos įsiveržti į mūsų teritoriją“. Putinas dar sakė, kad Kijevo veiksmai buvo „kvaili“ ir „nusikalstami“, ir kad nėra jokios prasmės vesti derybas dėl žlungančio taikos proceso Ukrainos rytuose, – tai užuomina į siūlymą surengti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos susitikimą G-20 viršūnių kuluaruose Kinijoje rugsėjo 4-5 dienomis.
FSB nuomone, Ukrainos specialiosios paskirties pajėgos planavo užpulti kritiškai svarbią infrastruktūrą. „Tos ardomosios veiklos ir teroro aktų tikslas – destabilizuoti socialinę bei politinę situaciją regione pasirengimo rinkimams ir pačių rinkimų išvakarėse“, – pranešė FSB, turėdama omenyje rinkimus į Rusijos parlamentą ateinantį mėnesį.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paneigė Rusijos pareiškimus, pavadindamas juos „fantazijomis“ ir „provokacija“, po kurių buvo stiprinamas Rusijos karinis aktyvumas Krymo šiaurinėje dalyje, netoli sienos su žemynine Ukraina.
Rusijos pareiškimai paaštrino ir taip jau labai stiprią Maskvos ir Kijevo santykių įtampą, kuri kilo po kovinių veiksmų eskalavimo Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų konflikte Ukrainos rytuose.
Kijevas: „Melaginga informacija“
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas kategoriškai neigia šiuos kaltinimus. „Tai melaginga informacija“, – sakė spaudos sekretorius.
„Rusijos kaltinimai Ukrainai terorizmu okupuotame Kryme skamba taip pat absurdiškai ir ciniškai, kaip Rusijos vyriausybės pareiškimai, kad (Rytų Ukrainoje) nėra Rusijos kariuomenės“, – sakė prezidentas Petro Porošenka.
„Šitos fantazijos – tai tik dingstis dar vieniems kariniams grasinimams Ukrainai“. Porošenka taip pat pridūrė, jog bandymai diskredituoti Ukrainą nepadės Maskvai pasiekti, kad būtų panaikintos tarptautinės sankcijos.
Ukrainos gynybos ministerija praneša kad FSB tvirtinimai atrodo kaip bandymas pateisinti „agresijos aktus“ ir karinių dalių perdislokavimą į Krymą, kurį Rusija okupavo 2014 metų kovą, plačiai išskleidusios kariuomenę ir organizavusios referendumą, kurį dauguma pasaulio šalių pripažino esant neteisėtą.
„Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai stengiasi atitraukti vietinių gyventojų ir tarptautinės visuomenės dėmesį nuo nusikalstamų veiksmų, kad paverstų pusiasalį izoliuota karine baze“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime.
Krymas buvo aneksuotas po Maskvos remiamo Ukrainos prezidento kracho, kai šį 2014 metų kovą Kijeve nušalino nuo valdžios protestuotojai. Po to Rusija pradėjo remti separatistus, užėmusius teritoriją Donecko ir Luhansko sričių rytuose. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo daugiau kaip 9500 žmonių.
Rusijos eskalacija neišvengiama?
Rusijos kaltinimai ir griežtas Putino perspėjimas sukėlė Kijevui įtarimus, kad Kremlius nori užgrobti dar didesnę dalį Ukrainos teritorijos.
„Putinas nori dar daugiau karo. Rusija kursto įtampą, atkakliai ieško dingsties karui su Ukraina, bando Vakarų reakciją“, – rašė Twitter‘yje Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Dmitrijus Kuleba.
Savo rugpjūčio 10 dienos pareiškime FSB pranešė, kad rugpjūčio 7 ir 8 dienomis susidūrė su grupe užduotį vykdžiusių Ukrainos diversantų ir, pasak jos, sudaužė Ukrainos šnipų tinklą. FSB praneša, kad buvo suimti Ukrainos ir Rusijos piliečiai, o taip pat aptikta ginklų slaptavietė, kurioje rasta 20 savadarbių sprogdiklių, sprogmenų, minų ir granatų.
FSB duomenimis, situacija paaštrėjo naktį iš rugpjūčio 8-osios į 9-ąją. „Ukrainos specialieji padaliniai dar du kartus bandė prasibrauti su diversantų-teroristų grupėmis, bet jiems kelią užkirto FSB ir kitų kariuomenės rūšių padaliniai“, – pranešė tarnyba. „Bandymus prasibrauti lydėjo sunkiosios artilerijos šūviai iš kaimyninės valstybės ir iš ukrainiečių šarvuočių“.
Ginkluotės kaupimas Kryme
Aukšta įtampa Krymo šiaurėje išlieka nuo savaitgalio, gyventojai pasakoja apie ilgas Rusijos sunkiosios ginkluotės vilkstines ties pusiasalio siena su Ukrainos žemynine dalimi. Krymo totorių aktyvistai pranešė apie įvairiuose okupuoto pusiasalio ruožuose statomus judėjimo kontrolės punktus, o taip pat apie nepaprastai didelę Rusijos technikos koncentraciją šiaurinėje dalyje.
Rugpjūčio 7 dieną perkėla iš žemyno į Rusijos aneksuotą pusiasalį keletą valandų buvo uždaryta, dėl to susidarė ilgos automobilių eilės. Vietinės nevyriausybinės organizacijos – Krymo teisės gynėjų grupės – tinklaraštyje patalpintose nuotraukose ir vaizdo medžiagoje matyti, kaip rugpjūčio 6 dieną traukiniai transportavo Rusijos karinius sunkvežimius ties rytiniu Kerčės uostu, plytinčiu priešais Rusijos Stavropolio kraštą.
Dar viena Rusijos slaptųjų tarnybų pasakėlė
Pasak leidinio „Depo. Zaporožje“, RF FSB pareiškime teroro aktų Kryme organizatoriumi įvardytas Jevgenijus Panovas – aktyvistas iš Zaporožės srities Energodaro, kuris maždaug metus tarnavo ATO.
„Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos bendradarbis“ Jevgenijus Panovas, kurį RF FSB sulaikė Kryme apkaltinus teroro aktų organizavimu, – 39-rių metų savanoris ir buvęs ATO dalyvis iš Energodaro.
Iki Krymo okupacijos ir Rusijos ginkluotos agresijos Donbase pradžios Panovas dirbo vairuotoju Zaporožės atominėje elektrinėje. 2014 metų pavasarį jis dalyvavo organizuojant blokpostus Energodare kartu su kitais proukrainiečių aktyvistais. Vėliau jis tapo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų 23 motorizuotosios šaulių brigados savanoriu ir apie metus tarnavo antiteroristinės operacijos vykdymo zonoje.
Interviu projektui The Ukrainians Panovas pasakojo, kad galėtų eiti tarnauti, jam teko gudraujant panaikinti „šarvus“, kuriuos atominė elektrinė kelia savo bendradarbiams kariniame komisariate.
Pastaruoju metu „Energodaro savigynos“ aktyvistas teikė pagalbą kariškiams, priklausė Energodaro miesto tarybos vykdomajam komitetui. Nuo 2016 metų pradžios vadovauja visuomeninei organizacijai „Energodaro susivienijimas – Ukrainos gynėjai“.
„Ukrainos diversanto“ brolis: Panovas buvo pagrobtas ir išvežtas į Krymą
„Ukrainos diversantas“ Jevgenijus Panovas, kurį Rusijos valdžia kaltina tariamais diversiniais veiksmais aneksuoto Krymo teritorijoje, buvo pagrobtas Zaporožės srityje ir išvežtas į Krymą.
Tai pareiškė jo brolis Igoris Kotelianecas, rašo Cenzor.net. „Bijau, kad Jevgenijų pagrobė ir išvežė į Krymą ne šiaip sau – kad pristatytų kaip kažkokio neįtikėtino sąmokslo organizatorių. Tokiu būdu Kremlius gali grįsti savo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
„Apie inscenizaciją byloja ir daugybė neatitikimų siužetuose, kuriuose transliuoja Rusijos kanalai“, – pareiškė jis. Kotelianecas pabrėžė, kad daiktai, kurie neva tai jo brolio, iš tikrųjų jam nepriklauso: jis turi kuprinę, su kuria jis buvo ATO, bet ji visai kitokia, ji yra namie, balkone.
Panovas neplanavo jokių kelionių, jis išvyko su mažu kelioniniu krepšiu. Jo maskuotė ir batų tvirtinimai (bercai – karinė avalynė) irgi namie, jis išvyko mūvėdamas sportines kelnes ir vilkėdamas marškinėlius, kuriuos apsivilkdavo eidamas į gamtą. Jevgenijus Panovas šiomis dienomis ketino važiuoti į Zaporožės karo ligoninę planinei reabilitacijai.
Tačiau paskutiniu momentu kelionę į ligoninę teko atšaukti, ir Jevgenijus savo mašina išvažiavo į vasarvietę pas draugus. Pasak Kotelianeco, jo brolis niekada savo valia nevažiuotų į Krymą, nes jis buvo susitelkęs į pagalbą ATO. Be to, jie su žmona ketino turėti vaiką.
Ukraina pasirengusi šaukti JTO Sugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos pareiškimų apie Krymą
Ukrainos nuolatinis atstovas prie JTO Vladimiras Jelčenka surengė skubią spaudos konferenciją dėl situacijos ryšium su aneksuotu Krymu po garsių Rusijos jėgos struktūrų ir prezidento Putino pareiškimų. Apie tai praneša Hromadske.
„JTO Saugumo Tarybos sušaukimo klausimas svarstomas… Kai tik bus būtina, mes tai padarysime nedelsdami, pažymėjo Jelčenka. „Mes pasiruošę sušaukti Saugumo Tarybą net naktį, jei bus būtina“, pabrėžė jis.
Ukrainos ambasadorius JTO palygino situaciją dabar ir 2008 metų rugpjūtį, kai Rusija įsiveržė į Gruziją. Pasak jo, Rusijos lyderio pareiškimai, kad papildomi susitikimai (Normandijos formatu, – red.) neturi jokios prasmės, skamba gana pavojingai. „Pasiūlytas susitikimas rugsėjy Normandijos formatu buvo labai naudinga idėja“, pridūrė jis.
Seni KGB metodai
Lietuvos URM vadovas pirmas iš užsienio lyderių pakomentavo FSB pareiškimą apie įvykius Kryme. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Rusijos Federacijos Federacinės saugumo tarnybos pareiškimą apie tariamai Ukrainos žvalgybos rengiamą teroro aktą Kryme pavadino sufabrikuotu kaltinimu.
Tai jis parašė Twitter‘yje. „Agresorius kaltina auką puolimu. Seni KGB metodai. Suklastoti Rusijos kaltinimai Ukrainai, kad pateisintų būsimąjį „atpildą“?“ – rašo Linkevičius.
Rusiški branduoliniai užtaisai – jau Kryme
Branduoliniai koviniai užtaisai yra Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos teritorijoje, jų gabenimo priemonės – Kryme, pareiškė per „Laisvės radiją“ Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Vadimas Skibickis, praneša žinybos spaudos tarnyba.
„Branduolinio ginklo gabenimo priemonės dabar laikomos Kryme – aerodromuose ir Sevastopolio karinėje jūrų bazėje. Tai koviniai ir povandeniniai laivai. Patys branduoliniai koviniai užtaisai yra Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos teritorijoje“, – pranešė Skibickis.
Pasak jo, prireikus branduoliniai koviniai užtaisai bus nugabenti į pusiasalį, ir jie bus paruošti naudojimui
„Jie gali būti nugabenti arba į Krymą, jeigu bus taip nuspręsta, gabenimo priemonėms aprūpinti, arba tie patys branduoliniai koviniai šaudmenys gali būti įtaisyti lėktuvuose, kai jie permetami į Pietų karinės apygardos aerodromus. Po to ginklai bus paruošti naudoti kovoje“, – pareiškė Skibickis.
Rugpjūčio 9 dieną Skibickis sakė, jog Ukrainos žvalgybai atrodo įmanoma, kad okupuotame Kryme yra dislokuoti branduoliniai ginklai, bet žinių apie tai neturi.
Informacijos šaltiniai – unian.net ir gordonua.com. Nuotraukos – iš stopfake.org portalo.
2016.08.11; 15:56
