Penktadienį ,,MG Baltic“ teismo posėdyje liudyti pradėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jis su verslininku Raimundu Kurlianskiu susitiko tris kartus, o pirmasis susitikimas, vykęs ,,MG Baltic“ būstinėje, nebuvęs malonus. Tai esą rodė R. Kurlianskio „emocinis tonas bei manieros.“
G. Landsbergis pripažino, kad kaltinamuosius R. Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį pažįsta „iš profesinės pusės.“ Gintarą Steponavičių įvardino kaip kolegą iš Seimo, o kaltinamojo Šarūno Gustainio teigė nepažįstąs.
Pirmasis susitikimas su R. Kurlianskiu vyko 2015 metais birželio mėnesį po konservatorių partijos pirmininko rinkimų. Pasak G. Landsbergio, jis tuo metu susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, norėdamas susipažinti ir prisistatyti kaip naujasis konservatorių partijos pirmininkas.
,,Pokalbių detalių aš neatsimenu. Pokalbio esmė buvo susipažinimas (…) Susipažinti su žiniasklaidos atstovais – kasdieninio mano darbo dalis“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Konservatorių partijos lyderis sakė, kad R. Kurlianskį 2015 metais pažinojo kaip LNK grupės vadovą ir su juo pirmąjį kartą susitiko ,,MG Baltic“ būstinėje.
,,Dviese susitikome R. Kurlianskio kabinete. Pokalbio metu buvo kalbėta apie įvykusius partijos rinkimus, tai buvo susipažinimo susitikimas“, – sakė G. Landsbergis, pridūręs, kad jam susidarė nedraugiško susitikimo įspūdis. ,,Tai nebuvo draugiškas susitikimas, galėjai susidaryti įspūdį (…) Tai matėsi iš R. Kurlianskio žodyno, emocinio tono ir manierų su manimi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Nei per pirmąjį, nei per antrąjį susitikimą, pasak G. Landsbergio, nebuvo jokių konkrečių R. Kurlianskio siūlymų – jis nesiūlė ir jokios finansinės paramos jam ar konservatorių partijai.
Trečias susitikimas su R. Kurlianskiu vyko G. Landsbergio iniciatyva ir, pasak jo, buvo aptarta konservatorių veiksmų programa.
,,Veiksmų programa buvo persiųsta visoms žiniasklaidos priemonėms“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Tik trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms, bet, pasak G. Landsbergio, jis į tokias ,,kalbas nesileido“.
R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad paramos jaunimo organizacijoms G. Landsbergis atsisakė.
„Aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, bet jis atsisakė“, – sakė R. Kurlianskis.
Pasak R. Kurlianskio, pirmasis susitikimas konservatorių lyderiui galėjo pasirodyti nemalonus, nes jis išreiškė poziciją, kad ,,nesitikėjęs, jog būtent jis (G. Landsbergis. – ELTA) laimės pirmininko rinkimus.”
R. Kurlianskis sakė, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes „jis yra įdomus, perspektyvus politikas.“ Pasak jo, pirmajame susitikime kaip naujasis partijos lyderis G. Landsbergis prašė žiniasklaidos objektyvumo. „Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas.
Konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausa turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto, bet dėl užsitęsusios kito liudytojo, įmonės PHD vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausos G. Landsbergiui teko ilgai laukti už durų.
Teisėjų kolegija D. Dulevičiaus apklausą norėjo nuketi į sausio 9 dieną ir apklausti G. Landsbergį laiku, bet kaltinamųjų advokatai pradėjo tam prieštarauti ir kaltino teisėjų kolegiją šališkumu, nes teikia pirmumą G. Landsbergio apklausi.
Buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad dėl tokio nešališkumo principo pažeidimo reikėtų galvoti apie teisėjų kolegijos nusišalinimą.
Pats G. Landsbergis sutiko palaukti už durų, kol bus baigta D. Dulevičiaus apklausa.
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios „MG Baltic“ bylos.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.15; 13:00
