Pokalbis su profesoriumi dr. Gediminu Navaičiu, knygos apie laimės ekonomiką „Felicitarinis kelias“ autoriumi
Klausimas: Kodėl dirbame nemėgstamą darbą?
Gerovė sukuriama dirbant. Galima dirbti nemėgstamą darbą ir džiaugtis pajamomis, bet tikrai sėkmingesnis pasirinkimas – gerai apmokamas, teikiantis pasitenkinimą darbas. Todėl darbo ir pasitenkinimo gyvenimu, laimės ryšiai yra tirti ne kartą. Šie tyrimai patvirtino, kad darbas ar bedarbystė, pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu turi išskirtinai didelę įtaką bendram laimingumo lygiui. Patenkinti darbu – santykiais su bendradarbiais ir vadovais, darbo turiniu, karjeros perspektyvomis – daugeliu atveju yra laimingesni, aukščiau vertina savo gyvenimo kokybę nei dirbantys tik dėl pinigų.
Atitinkamai darbo praradimas yra ne vien pajamų praradimas, bet ir socialinio statuso, savojo reikšmingumo ir reikalingumo suvokimo pokytis, kuris daugeliu atveju susijęs su savijauta, psichine ir fizine sveikata, priklausomybėmis, nusikalstamumu.
Klausimas: Kas skatina žmogaus pasitenkinimą darbu?
Tyrimai atlikti moderniose šalyse leidžia išskirti labiausiai darbu patenkintų žmonių grupes. Tai būtų: vidutinio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą ir dirbantys sau. Tie patys tyrimai rodo, kad mėgstančių savo darbą, vidutiniškai patenkintų juo, patenkintų ir darbu nusivylusiu kiekiai yra artimi, nors visgi patenkintų yra daugiau nei nepatenkintų. Vakarų Europos šalyse apie du trečdalius žmonių per apklausas teigia, kad jie dirbtų ir tuo atveju, jei finansinis apsirūpinimas leistų darbo atsisakyti.
Žmogus nori ne tik uždirbti, bet ir būti gerbiamas bei vertinamas. Daugiau kaip 70 proc. europiečių tvirtino, kad jų santykiai su vadovybe geri, o jei būtų blogi, jie galvotų apie darbo pakeitimą. Kadangi pasitenkinimą darbu lemia ir atlygis už jį, ir darbo turinys, nestebina, jog dirbantys kvalifikuotą ir kūrybinį darbą – teisininkai, mokslininkai, žurnalistai – dažniausiai patenkinti darbu ir jei tektų rinktis, vėl rinktųsi tą patį darbą. O nekvalifikuotų darbininkų, dirbančių statybose ar pramonėje ir manančių, kad vėl ieškotų tokio pat darbo yra pastebimai mažiau – apie penktadalį.
Kalbino Nerijus Bakasėnas
2019.07.17; 11:18