Grėsmė valdančiųjų reputacijai

Šią savaitę įsiplieskusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešosios saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus įvertinę politologai vieningai sutaria – viešas konfliktas gali dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais.

 

Vis tik, svarsto jie, pasekmės veikiausiai bus trumpalaikės. Tuo metu pasipelnyti iš kilusio chaoso, politologų nuomone, pavyko aštriai į situaciją sureagavusiems opozicijos atstovams, o ypač – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui. Situaciją vertinę politologai taip pat atkreipė dėmesį ir į premjerės Ingridos Šimonytės kol kas neišreikštą aiškią poziciją.

 

Trečiadienį R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.

 

A. Bilotaitė kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta ir pateikia savo argumentus, tačiau į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.

 

 

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kylantys klausimai ir įvairios abejonės gali turėti įtakos Vyriausybės reputacijai. O gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nerimauja politologė, gali ardyti valstybingumo pamatus.

 

„Mūsų visuomenėje pasitikėjimas valdžios struktūromis jau yra žemas. Dabar keliamos įvairios abejonės mūsų atsakingomis saugumo struktūromis, pradėta nepasitikėti jomis ir jų veikimu, kalbu ne vien apie ministrę. Ir tai yra labai didelė reputacinė žala visai Lietuvai, visai vidaus reikalų sistemai“, – Eltai teigė politologė.

 

„Ir galime tikėtis, kad nepasitikėjimas valdžia išaugs dar labiau, o tai tikrai nėra gerai, nes kuo didesnis nepasitikėjimas svarbiausiomis Lietuvos valdžios institucijomis, tuo labiau ardomi valstybingumo pamatai“, – pridūrė ji.

 

Išaugęs nepasitikėjimas, anot politologės, veikiausiai atsispindės ir artimiausiose visuomenės apklausose.

 

„Dabar visuomenėje turime ganėtinai ryškų susiskaidymą į dvi dalis – viena pusė palaiko Pocių, kita gina Bilotaitę. Atitinkamai lieka dalis visuomenės nepalaikančių nė vienos pusės. Ir tai pamatysime artimiausiose visuomenės nuomonės apklausose, nes toks pasiskirstymas bendrai smukdo pasitikėjimą visa valdžia Lietuvoje“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

 

Analogiškai svarsto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jo nuomone, jei ir paaiškės, kad buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimai yra nepagrįsti, vis tik, mano politologas, skandalas turės savo kainą.

 

„Nepaisant ministrės argumentų, reputacinė žala ir kritika vis tiek atiteko jai. Ir bet koks skandalas politikams nėra geras dalykas, kai jo nepavyksta užgniaužti. Todėl, ar ministrės argumentai teisingi, ar ne, vis tiek numuša jos reitingus. Tokia yra skandalo kaina“, – teigė politologas.

 

„Bet kuriam politikui viena iš taisyklių yra nepakliūti į skandalus ir nepatekti į situaciją, kurioje reikia teisintis ir aiškintis, nes kartais net ir argumentai gali nesužaisti“, – pridūrė M. Jurkynas.

 

Kita vertus, prisimenant „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istoriją, M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad visuomenės pasipiktinimas dažnu atveju yra trumpalaikis. Todėl, neatmeta jis, pasekmės ir šįkart veikiausiai ilgai neišsilaikys.  

 

„Aš manau, kad žmonės šį dalyką bus pamiršę po pusmečio“, – pažymėjo profesorius.

 

 

Be to, opozicinės partijos dėl ministrei mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų ją išsikvietė atsakyti į kylančius klausimus. Vis tik opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.

 

G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad iš opozicijos atstovų kone ryškiausią vaidmenį užėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jos nuomone, akivaizdu, jog tokiu būdu politikas siekė sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.

 

„Matėme, kad šis politikas kurį laiką nebebuvo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. Ir natūralu, kad, matomumui sumažėjus, mažėja ir visos naujos partijos matomumas. O tai nėra gerai todėl, kad artėja rinkimai, pirmiausia – savivaldybių tarybų ir merų. Puikiai suprantame, kad būtent nuo šių rinkimų, nuo to, kiek pavyks surinkti gyventojų balsų, kiek pavyks įgyti visuomenės pasitikėjimo, labai stipriai priklausys šios politinės jėgos likimas“, – situaciją apžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

 

„Ir jei jis pralaimėtų, gautų mažai balsų, tai gali būti, kad šitos politinės jėgos neišvystume būsimuose parlamento rinkimuose arba būtų iškovota labai mažas kiekis mandatų“, – kalbėjo ji.

 

 

Kilus chaosui į situaciją sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sprendimas atleisti VST vadą R. Pocių buvo priimtas ne vienašališkai A. Bilotaitės, o visos Vyriausybės. Vis tik į klausimą, ar ministrės pirmininkės pasitikėjimas A. Bilotaite nepakito, kol kas liko neatsakyta. G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, ministrės pirmininkės tyla, kol ji išvykusi darbo vizito į Japoniją, yra strategiškai teisinga.

 

„Pulti iš karto pasisakyti, kai greičiausiai yra daug nežinomųjų, kiekvienam vadovui nebūtų labai geras veikimo būdas. Žymiai geriau sulaukti atsakymų, tad tikiuosi, kad taip ir yra bei nėra kitų priežasčių, nėra svarstymų, kaip išnaudoti situaciją ar kaip užglaistyti problemą“, – kalbėjo politologė.

 

„Todėl noriu tikėti, kad premjerė laukia arba jau yra sulaukusi visos situacijos paaiškinimo, visų detalių ir atitinkamai pagal šitas detales, greičiausiai kitą savaitę, jau turėtų savo vieną ar kitą sprendimą paviešinti“, – kalbėjo politologė.

 

Vis dar neatsakius į kylančius klausimus, prognozuoti, kokį sprendimą premjerė priims, G. Burbulytė-Tsiskarishvili nelinkusi. Vis tik, jos teigimu, jei paaiškėtų, kad A. Bilotaitė riaušių valdymo metu pažeidė įstatymus, premjerė privalėtų kalbėti apie ministro atleidimą.

 

„Reikia laukti atsakymų, nes dabar prognozuoti yra sunku. Ir jei buvo įstatymų pažeidimų, reikia atsakyti, kas juos atliko, ar ministrė, o gal ir pats tuometinis generolas. Ir jei buvo pažeisti įstatymai iš ministrės pusės, tada natūralu, kad premjerei nebus kito kelio, kaip kalbėti apie ministro atleidimą“, – kalbėjo politologė.

 

Tuo metu M. Jurkynas neabejoja, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog ministre pasitikima ir klausimų nekyla, premjerė nepasitikėjimo A. Bilotaite nepareikš.

 

„Nežinau, kaip premjerė gali išreikšti nepasitikėjimą, kai partijos lyderis G. Landsbergis pasakė, kad pasitiki. Tai būtų labai keista, kadangi premjerė politine prasme yra lizinginė, (…) nėra partijos narė, bet pastatyta į sąrašo pirmą vietą, kaip kad buvo pas „valstiečius“ Saulius Skvernelis. Tai reiškia, kad ji nepriima politinių sprendimų, ji kaip politikė nėra stipri. Tad ir šioje situacijoje pasakius Landsbergiui, kad pasitiki ministre, manau, kad premjerės žodis tikrai yra antrinis“, – svarstė M. Jurkynas.