Grėsmės, kurias įžvelgia Norvegijos žvalgyba: vienas regionas domina daugelį užsienio valstybių

Rusija – grėsmė ne žodžiais, o darbais

Nors vertindamos Rusijos veiksmus Norvegijos tarnybos vartoja pabrėžtinai santūrią retoriką, Rusijos keliamą grėsmę aiškiai atskleidžia pateikiami faktai. Išorės žvalgyba užsiimanti NIS pabrėžia Rusijos tarnybų aktyvumą kibernetinėje erdvėje, kur pirmiausia siekiama pavogti didelius kiekius informacijos. Pasak išorės žvalgybos, būtina atsižvelgti ir į Rusijos pajėgumus daryti įtaką kitų valstybių viešajai erdvei ir, ypač, paveikti rinkimų rezultatus. NIS vertinimu, 2021 metų Norvegijos parlamento rinkimai irgi gali tapti Rusijos įtakos taikiniu.

NIS taip pat pastebi, kad net ir silpnėjant Rusijos ekonomikai, ypač dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos kariuomenė ir toliau modernizuojama. Rusija kuria ir gamina naujus ginklus, o jos kariuomenė tapo gerokai lankstesnė ir labiau prisitaikiusi patenkinti globalios politikos poreikius, tai yra įsiterpti į konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.

Tai svarbu Rusijai siekiant išlaikyti įtaką Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Kaukaze ir plėsti ją Artimuosiuose Rytuose, kur Maskva susiduria su Turkijos ir kitų didžiųjų valstybių konkurencija. NIS požiūriu, Rusija piktinasi Vakarų sankcijomis, o NATO politiką vertina kaip egzistencinę grėsmę, Norvegiją suvokdama visų pirma kaip NATO narę.

Norvegų saugumo policijos ataskaitoje Rusija vertinama kaip agresyvios priešiškos žvalgybos vykdytoja. Rusijos žvalgybos tarnybos efektyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje, derindamos šią veiklą su klasikiniais žvalgybos metodais. Diplomatinę priedangą naudojantys Rusijos žvalgai kelia didžiausią verbavimo grėsmę, o jų taikiniais ir užverbuotais agentais tampa ne tik valdininkai ir verslininkai, bet ir perspektyvūs studentai ar svarbias technologijas kuriantys mokslininkai.

Kaip svarbų Rusijos keliamos grėsmės pavyzdį abi tarnybos pasitelkė 2020 metų kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą, kurią įvykdė su Rusijos karine žvalgyba siejama grupuotė Fancy Bear. Atakos metu pavogta svarbi elektroninio susirašinėjimo informacija, kuri, kaip mano Norvegijos tarnybos, gali būti panaudota tolimesnėms žvalgybos ir verbavimo operacijoms.

Kinija – mokinys pralenksiantis mokytoją

Kitas aiškiai išsiskiriantis kibernetinio šnipinėjimo centras yra Kinija, kuri ypač aktyviai naudoja žvalgybos tarnybas perimti naujausioms technologijoms iš kitų valstybių. Kinijos keliamą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijos tarnybos mato kaip pranoksiančią tą, kurią kelia Rusija.

NIS vertinimu, Kinija jau dabar yra pasiruošusi labiau konfliktiškiems santykiams su kitomis valstybėmis. Kinijos kariuomenė nuolat stiprinama ir yra gerai ginkluota. Nors kariams trūksta kovinės patirties, Kinija stengiasi kompensuoti šį trūkumą dalyvaudama bendrose su kitomis valstybėmis pratybose ir misijose. NIS tvirtinimu, Kinija taip pat siekia kuo mažiau priklausyti nuo užsienio rinkų ir pati užtikrinti visus savo poreikius strateginiuose sektoriuose. Būtent dėl to Kinija intensyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, siekia perimti kitų valstybių technologines paslaptis ir patirtį, tikslingai investuoja ir superka užsienio technologijų kompanijas.

PST ataskaita patvirtina, kad verslų supirkinėjimą Kinija aktyviai vykdo ir Norvegijoje. Pasak PST, net ir privačios Kinijos kompanijos yra priklausomos nuo valdžios. Todėl jos gali sudaryti verslo požiūriu nenaudingas sutartis, kad įgytų informacijos arba įtakos. Rinkos logika besivadovaujantiems Norvegijos verslininkams sunku tokių pasiūlymų atsisakyti. Auganti priklausomybė nuo Kinijos technologijų srityje, PST vertinimu, yra rimta grėsmė, kaip ir neteisėtas mokslinių tyrimų rezultatų pasisavinimas bei kinų pabėgėlių ir disidentų šnipinėjimas Norvegijoje.

Arkties politika ir Norvegijos kritinė infrastruktūra – svarbiausi šnipinėjimo objektai

Ir Kinija, ir Rusija ypač aktyviai domisi Norvegijos politika Arkties regione. NIS vertinimu, Rusijai ypač svarbus karinis dominavimas Arkties regione, todėl ji nuolat augina Šiaurės laivyno pajėgumus ir plečia karinę infrastruktūrą. Be to, regionas yra svarbus ir kaip naujų ginklų bandymo poligonas, todėl pavojingi ginklai dažnai bandomi visai netoli Norvegijos sienų.

Pasak NIS, įtampa su Rusija dėl Arkties gali dar paaštrėti 2021 metais, kai Rusija, kuri pati kaltina Arkties militarizavimu Vakarų valstybes, tarp jų ir Norvegiją, pirmininkaus Arkties tarybai. NIS teigimu, į Arkties regioną vis aktyviau skverbiasi ir Kinija, kuri 2018 metais patvirtino savo pirmąją Arkties strategiją, nors kol kas jos realią įtaką varžo konkurencija su jau įsitvirtinusiomis Arkties valstybėmis.

PST ataskaita patvirtina, kad Arkties politika yra vienas iš svarbiausių užsienio valstybių šnipinėjimo objektų Norvegijoje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai renka informaciją tiek apie Norvegijos politinius procesus, susijusius su Arktimi, tiek apie šiaurėje plėtojamą Norvegijos karinę ir civilinę infrastruktūrą. PST vertinimu, Norvegijos kritinės infrastruktūros identifikavimas ir jos žemėlapio sudarymas yra užsienio žvalgybos tarnybų prioritetas visoje šalyje. Šiam darbui užsienio žvalgybos tarnybos pasitelkia ir Norvegijos piliečius, kurie gali laisvai keliauti po savo valstybės teritoriją kaip turistai.

Grėsmę kelia individualios teroristinės atakos

Greta kitų valstybių keliamų rizikų, Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pabrėžia ir terorizmo bei ekstremizmo grėsmę. NIS atkreipė dėmesį, kad nepaisant radikalių islamistų išpuolių sumažėjimo vadinamajai „Islamo valstybei“ pralaimėjus karą Irake ir Sirijoje, 2020 metais išpuolių skaičius vėl šiek tiek išaugo. Didžiausią grėsmę, pasak NIS, kelia individualios teroristinės atakos, kurių rengėjai pasiduoda islamistų propagandai internete.

Prie tokių pačių išvadų priėjo ir PST, pabrėžianti, kad net ir 10-20 metų senumo islamistinė propaganda daro poveikį tam tikrai auditorijai ir gali išprovokuoti naujus teroro aktus. PST vertinimu, didžiausią pavojų kelia 1-2 rengėjų suorganizuojami, paprastomis priemonėmis greitai parengiami ir iš karto įvykdomi išpuoliai.

Abiejų tarnybų vertinimu, tokio pat pobūdžio grėsmę kelia ir dešiniojo ekstremizmo augimas. Šios pakraipos organizacijos taip pat geba panaudoti savo tikslams šiuolaikines technologijas ir kurti tarptautinius tinklus, per kuriuos platinama propaganda, dalijamasi patirtimi ir organizuojami mokymai. Dešiniosios pakraipos ekstremistai vis labiau radikalizuojasi, tarp jų dažnėja raginimai griebtis prievartos. Todėl ši ekstremistinė srovė taip pat gali išprovokuoti spontaniškas individualias teroro atakas.