J. C. Junckeris: Graikija euro zonos nare tapo suklastojusi statistiką
Ž. K. Junkeris. EPA-ELTA nuotr.
Euro zona turi būti stabili, antraip ji žlugs, o tokiems atvejams, kaip 2001-ųjų Graikijos patekimui į valiutos sąjungą sukčiaujant, privalo būti užkirstas kelias, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.
„Euras yra mūsų visų bendra valiuta ir to jau nepakeisi. Valiutos sąjunga turi būti stipresnė nei santuoka, antraip niekas ja netikės. Būtent todėl, prieš priimant naujas šalis į euro zoną, turime atidžiau stebėti, ką gi tos valstybės darė anksčiau“, – interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė J. C. Junckeris.
Pasak jo, viena didžiausių euro zonos klaidų buvo leidimas valstybėms pačioms pateikti savo ekonominius duomenis prieš stojant į euro zoną.
„Taip, Graikija 2001 m. tapo euro zonos nare suklastojusi statistinius duomenis. Tuo metu, būdamas (Liuksemburgo) finansų ministru, aš nenorėjau, kad nepriklausoma ES statistikos agentūra vertintų nacionalinius duomenis. Iki šiol dėl to kaltinu save. Dabar nepriklausoma ES statistikos agentūra, Eurostatas, gali įvertinti visų ES šalių finansų būklę. Europa mokosi iš savo klaidų“, – Bendrijos užkulisius atskleidė J. C. Junckeris.
Visgi paklaustas, ar būtų geriau, jei Graikija po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės būtų palikusi euro zoną, J. C. Junckeris kategoriškai atmetė tokią galimybę.
„Ne. Kai šalis atsisako euro, visai euro zonai gresia žlugimas. Kol kas parama Graikijai iš tikrųjų niekam nekainavo nei vieno euro“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Graikijos vėliava
Prisimindamas Graikijos skolos krizę, J. C. Junckeris tikino, kad labiausiai derybas su graikų lyderiais apsunkino tuometiniai Vokietijos politikų ir žiniasklaidos pareiškimai, esą visi graikai yra dykaduoniai.
„Graikų orumas tada buvo sutryptas kai kurių Vokietijos politikų ir žiniasklaidos priemonių. Lyg graikai būtų kokie korumpuoti dykaduoniai. Tai smarkiai apsunkino pokalbius su graikų lyderiais“, – interviu sakė J. C. Junckeris.
Euro zonai rimtą pavojų sukėlusi Graikijos skolos krizė prasidėjo 2009 m., kai Atėnai paskelbė apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą. ES rekomenduoja, kad valstybės narės biudžeto deficitas nesiektų 3 proc.
