Anastasija Kirilenko
Specialiųjų tarnybų skverbimasis į ONG struktūras
Kitas pavyzdys rodo tikėtiną būdą, kaip žvalgybinių institucijų žinion pereina struktūros, kurias anksčiau kontroliavo ONG.
1996 metų sausį netoli Ženevos buvo įsteigta firma U, kuri vertėsi trąšų prekyba ir transportavimu. Firmos vadovas buvo rusas F. P. (Viačeslav Moše Kantor, – vert. past.). Jis taip pat vadovavo šiandien likviduojamai firmai Y (Fimochim SA), kurios personalo sąrašas labai panašus ir kuri taip pat vertėsi chemijos produktų prekyba ir transportavimu.
Pasak informacijos iš Rusijos, F. P. buvo įsipainiojęs į užsakomąją žmogžudystę ir palaiko kontaktus su daugybe ONG. Vienos Vakarų specialiosios tarnybos duomenimis, Permėje registruotą motininę firmą Y. kontroliuoja Permės nusikalstama bendrija. Nuo 2001 metų Rusijoje tiriama tos firmos steigėjo byla dėl turto slėpimo nuo apmokestinimo.
Firma U. keičia savo pavadinimą 1999 metais, o F. P. pasitraukia iš vadovo posto, bet lieka direktorių tarybos nariu su parašo teise už du tarybos narius. 2000-aisiais metais F. P. jau nebeturi parašo teisės. Po trejų metų firma vėl pakeitė pavadinimą ir tikslą – į plaukiojimo ir skraidymo aparatų pardavimą ir realizavimą.
2004 metų vasarį firma trečią kartą pakeitė pavadinimą ir ėmėsi mokslinių tyrimų bei paslaugų biotechnologijų ir farmacijos srityje, o taip pat Šveicarijos ir užsienio laboratorijų eksploatacijos, koordinavimo ir kontrolė. 2004 metų gruodį į direktorių tarybą įeina keturi nauji nariai.
Nuo 2004 metų gruodžio firma palaiko reguliarius ryšius su Rusijos ambasados Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi C. R., kuris Prancūzijoje įtariamas, kad yra SVR karininkas. Nuo 2006 metų sausio C. R. gyvena Ženevoje ir yra firmos U. direktorius. Rusas F. P. buvo formaliai išbrauktas iš valdytojų 2005 metų gruodį, tačiau po senovei lieka pagrindiniu jos akcininku ir, matyt, jos tarnautoju.
Tikslios užkulisinės daugybės perkėlimų toje firmoje detalės nežinomos. Tačiau viena aplinkybė rodo, kad tą firmą kontroliuoja SVR. Rusijos biure atliktos kratos galėjo būti įvertintos kaip spaudimas firmai, kad galima būtų ją panaudoti žvalgybos tikslams. Taip pat matyti, kad firmos ir struktūros Šveicarijoje naudojamos gana paprastiems ekonominiams tikslams ir operacijoms.
Atsistatydinę ar atleisti specialiųjų tarnybų karininkai?
Toliau aprašyti atvejai, kur kalbama apie numanomą pinigų plovimą, atliktą asmenų, turinčių ryšių ir su organizuotu nusikalstamumu, ir su specialiosiomis tarnybomis. Maskvos policijos įsikišimas vėliau leidžia spėti, kad tie asmenys ne visada veikia pagal specialiųjų tarnybų užduotį. Apie priežastis irgi galima tik spėlioti: arba įtariamieji piktnaudžiauja darbu savo kišenės naudai, arba jie taip regi Vakarų Europos teisingumą, kai dar vienas ryšys su specialiosiomis tarnybomis jiems atrodo nenaudingas.
Šiame kontekste reikia atsižvelgti ir į tai, kad policijos veiksmais, užklausomis Interpolui, teisinės pagalbos prašymais taip pat gali būti siekiama nutolti nuo tų veikų ir nebūtinai prieiti iki baudžiamųjų procesų.
1994 numanomas specialiųjų tarnybų karininkas O. M. (turimas omenyje Vitalijus Kirilovas, kartu su šventuoju tėvu Viktoru Pjankovu įsteigęs „Rusijos kultūrinės iniciatyvos“ fondą Ženevoje, – vert. past.) įsikuria Šveicarijoje ir veikia iš pradžių kaip naftos firmos N. generalinis direktorius.
Paskui jis įsteigia fondą, kuris gauna paramos taip pat ir iš Rusijos stačiatikių cerkvės. 1997 metais tuometis Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Černomyrdinas pavedė O. M. grąžinti Rusijos skolas trečiosioms valstybėms. Taip pat buvo pavesta paskirstyti Černomyrdino pinigus Šveicarijoje. Matyt, jį palaikė tuometis konsulas Šveicarijoje – identifikuotas SVR agentas.
O. M. tuo metu buvo koncerno Maskvoje, kuris jungė naftos treidingo firmas, bankus ir draudimo kompanijas, savininkas. Į tą koncerną įėjo ir minėtoji firma N. Koncernas MES–AOZT „Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas“ 1995 metais eksportavo 7,7 mln. tonų (apie 8,5 proc.) visos Rusijos naftos ir naftos produktų. Kompanijos metinė apyvarta siekė 1 mlrd. dolerių. 1996 metais sausio 16 d. vyriausybės potvarkiu 51-r UAB-ei „TEB“ buvo skirta eksportui 4500 tūkst. tonų naftos produktų. Kompanija taip pat dalyvavo buvusios SSSR skolų grąžinimo programoje. – vert. past.), kurių 40 proc., atrodo, priklausė Rusijos stačiatikių cerkvės Maskvos patriarchui, gavo iš Černomyrdino užduotį nupirkti 4,5 mln. tonų naftos, o iš išmokų finansuoti Kremliaus rekonstrukciją. Bet dalis tos išmokos tikriausiai buvo pasisavint O. M.
1998 metais Ženevoje, Italijoje ir Vokietijoje buvo atliktos kratos dėl pinigų plovimo O. M. byloje. Italijos firmos, kurios palaikė ryšius su O. M., matyt, dalyvavo prekyboje narkotikais su Lotynų Amerikos karteliais. 2001 metais Interpolo biuras Maskvoje pranešė, kad O. M. įtariamas sukčiavimu. 2003 metais Rusija ir Šveicarija apsikeitė tarptautinės teisinės pagalbos prašymais. Nuo 2002 metų pabaigos, turimais duomenimis, O. M. nebebuvo Šveicarijoje ir slapstėsi nuo teisėsaugos. Jo firmos Šveicarijoje ir jo įsteigtas fondas per tą laiką buvo likviduoti. O. M. palaiko daugybę kontaktų su aukštais Rusijos organizuoto nusikalstamumo atstovais.
2005 metų sausį įvažiuojant iš Prancūzijos į Šveicariją patikrino dokumentus Rusijos ir Izraelio piliečiui E. M., kuris gyvena kartu su moterimi (žmona) Prancūzijoje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ne kartą apsistodavo Šveicarijoje, nes buvo 1991 metais įsteigtos formos Q. (išbraukta iš registro 1997 metais) direktorius. E. M. įtariamas, kad yra SVR karininkas, jis taip pat kontaktavo su moterimi, kuri dirba specialiosioms tarnyboms. 2000-aisiais metais Ženevoje buvo atliktas papildomas abiejų įtariamųjų patikrinimas dėl pinigų plovimo. Jo žmona pirko Prancūzijoje nekilnojamojo turto maždaug už 50 mln. Prancūzijos frankų, o taip pat buvo įsipainiojusi į tarpininkavimą pinigų plovime.
Pasak informacijos iš Rusijos, E. M. yra įteisintas vagis ir vienas iš kriminalinės organizacijos „Lipeckaja“, įeinančios į Solncevo ONG, įkūrėjų. Įvažiuodamas į Šveicariją 2005 metais E. M. kirto sieną automobiliu, priklausančiu Šveicarijos firmai. Jis tvirtina, kad neturi nieko bendro su ta firma, bet nurodė, kad veda su ja dalykines derybas. Tos firmos valdytojas – jo dalykinis partneris I. B., kuriam Ženevoje taip pat buvo atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo. Per daugybę firmų sąskaitų Ženevos bankuose, kurias tvarkė E. M. ir I. B., buvo pervestos didelės sumos į privačias sąskaitas.
Tai tik pora pavyzdžių, kurie rodo, kad specialiųjų tarnybų ir organizuoto nusikalstamumo tinklai iš tikrųjų egzistuoja ir funkcionuoja Šveicarijos teritorijoje. Susumavus galima tik paminėti, kad numanomi ir identifikuoti specialiųjų tarnybų agentai atvyksta į Šveicariją biznio tikslais keletą kartų per metus.
Informacijos šaltinis – „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – rus.), openrussia.org, compromat.ru portalas.
Pabaiga
2016.07.06; 09:16
