Didžiosios Britanijos karalienei išties prireikė rusiškai kalbančio Džeimso Bondo, nes gegužės 7 dieną įvyks britų parlamento rinkimai, tačiau jiems artėjant paaiškėjo, kad Jungtinei Karalystei nelabai pavyksta susigaudyti, ką jos teritorijoje veikia ir kokių tikslų siekia Rusijos agentai.
Anksčiau Didžiosios Britanijos lyderiai buvo įsitikinę, kad Rusijai svarbu daryti įtaką šalies užsienio politikai, o šiandien tapo akivaizdu, kad tikslai apima ir vidaus politiką.
Taigi britų specialiosios tarnybos prieš kelis mėnesius paskelbė ieškančios santūrių žmonių (Didžiosios Britanijos piliečių), mokančių rusiškai. Būsimi darbuotojai turės analizuoti šaltinius rusų kalba, pareigūnų perimtus slaptus dokumentus ir pokalbius.
Ironiška, kad visai neseniai, prieš penkerius metus, vyriausybė buvo nusprendusi, kad Rusija nebekelia grėsmės, todėl išformavo slaptą Rusijos ir Rytų Europos studijų centrą Šrivename, o šiandien reikia iš naujo formuoti rusiškai kalbančių agentų pajėgas.
Šioje vietoje reikia priminti vasario 21-ąją dieną Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų Europos Sąjungos (ES) reikalų komiteto paskelbtą pareiškimą, kuriuo kritikuojama britų vyriausybė dėl katastrofiško nuotaikų Kremliuje nesupratimo krizės Ukrainoje akivaizdoje.
Nepamatuotai optimistiškai vertindama politinius procesus šioje šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, Didžioji Britanija pražiopsojo didelį rusų priešiškumą Vakarams. Nors tikriausiai tai padarė sąmoningai, nes norėjo pražiopsoti.
Todėl britų politikai galėtų neveidmainiauti ir prisipažinti, kad po to, kai buvo nužudytas buvęs KGB agentas Aleksandras Litvinenka, kuris nuosekliai kritikavo Vladimiro Putino režimą, tapo akivaizdu, kad turima reikalų su teroristinius metodus praktikuojančia valstybe.
Tačiau tuo metu Didžiosios Britanijos verslo įmonės turėjo labai daug nebaigtų verslo sandorių Rusijoje, todėl britų politikai nedrįso demonstruoti stuburo.
O šiandien elgiamasi vis drąsiau. Ir ne tik todėl, kad tiriant A.Litvinenkos nužudymą aiškėja vis nemalonesnių faktų. Pavyzdžiui, rasta duomenų, leidžiančių teigti, kad Rusija veikia kaip mafijos valstybė – jos specialiosios tarybos tiesiogiai kontroliuoja didelę dalį įtakingiausių nusikalstamų struktūrtų.
Tačiau reikia suvokti, kad visos šios struktūros išnaudojamos siekiant koreguoti Didžiosios Britanijos ne tik užsienio, bet ir vidaus politiką.
O tai, kad jai įtaką gali daryti specialiųjų užsienio tarnybų remiamos ne tik verslo struktūros, bet ir mafija, kuri, beje, dažnai veikia išvien su verslu, tikrai gali išgąsdinti net ir Džeimso Bondo darbdavius.
Į tai dėmesį turėtų atkreipti ir Lietuvos piliečiai, džiugiai balsuojantys už Rusijoje kapitalą kaupiančių verslininkų įtakos augimą. Nes, žurnalo „Valstybė“ redakcijos šaltinių duomenimis, su nusikalstamomis struktūromis siejamų veikėjų pinigai jau laukia žalios šviesos būti investuoti į didžiųjų miestų nekilnojamąjį turtą.
Sutapimų yra ir daugiau. Taip, kaip ir Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje prieš keletą metų ypač suaktyėjo jėgos, nukreiptos prieš ES vienybę. Intervencijos į Ukrainą metu nacionalistinė publika, pritarianti išstojimui iš ES, buvo labai atvira. Nacionalistinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Faragas, komentuodamas įvykius Ukrainoje, yra pareiškęs, kad būtent ES „rankos suteptos krauju“.
Kitas V.Putino gerbėjas, ksenofobinės britų nacionalinės partijos vadovas Nikas Grifinas, dabartinį režimą Rusijoje vadina sveika, skaidria ir visiškai demokratine sistema. Svarbu ir tai, kad V.Putinui Jungtinėje Karakystėje dirba ir sustyguota propagandinė sistema: Rusijos interesus ir įvaizdį globoja oficialiai įregistruotos organizacijos, tokios kaip Vestminsterio Rusijos forumas, Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmai, Rusijos fondas.
Be to, Maskva sėkmingai priglaudžia kai kuriuos Lordų Rūmų narius – buvęs prekbos ministras lordas Peteris Mendelsonas yra vienas direktorių korporacijos „Sistema“, kuri priklauso V.Putino aplinkai priklausančiam oligarchui Vladimirui Jevtušenkovui, narių. Kitas Aukšųjų Rūmų atstovas lordas Paulas Mynersas vadovauja bendrovei „Megafon“, kurią kontroliuoja su Kremliumi susijęs miljardierius Ališeras Usmanovas.
Nors analizuojant procesus Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje galima įžvelgti daug bendrų tendencijų, tai tik simbolizuoja, kad veikimo metodai visur taikomi analogiškai.
Bet yra ir svarbus skirtumas. Lietuvos žiniasklaida ignoruoja visus reiškinius, kurių šaltinis gali būti Rusijos struktūrų veikla, o Didžiosios Britanijos žiniasklaida dar gana nepriklausoma, kad apie šiuos procesus visuomenė būtų informuota.
Tai nuteikia viltingai, nors iš tiesų tikroji situacija išaiškės, kai britai turės spręsti referendumo dėl išstojimo iš ES klausimą, kurį iškėlė Rusijai palankios jėgos. Tačiau nenorėdami užleisti pozicijų vidaus politikoje šio referendumo organizavimo iniacyvą perėmė Deivido Kamerono vadovaujami konservatoriai. Jie įsipareigojo iki 2017-ųjų pabaigos surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės bendrijoje.
Toks manevras, be jokios abejonės, šiandien leis konservatoriams laimėti rinkimus, tačiau tai, kad gąsdinant radikaliųjų jėgų iškilimu Rusijai pavyko priversti britus organizuoti tokį ES skaldantį referendumą, yra didelis smūgis ne tiek ES, kiek Didžiosios Britanijos įvaizdžiui bei gebėjimui ginti nacionalinius interesus nuo priešiškos įtakos.
Informacijos šaltinis – žurnalas „Valstybė“.
2015.04.21; 18:37
