Irma Ąžuolė
Žvelgiant į perspektyvą, visus metus netylantys ginčai dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną ateityje gali keli kelti šypseną…
Dauguma Europos valstybių savo sostinėms ypatingą statusą yra pripažinusios atskiru įstatymu. Sostinė atstovauja valstybei, atlieka daug specifinių funkcijų. Tai išskirtinis miestas, kuris atstovauja visai šaliai. Čia veikia svarbiausios šalies institucijos, užsienio šalių diplomatinės tarnybos. Su tūkstančiais reikalų atvyksta žmonės iš visos Lietuvos… Tai miestas, kuriame sprendimų teisė neturėtų būti palikta vien tik savivaldybės tarybai.
Seimo narė Rasa Budbergytė drauge su kolega Linu Balsiu šių metų pradžioje pasiūlė rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos sostinės įstatymo“ projektą. Birželio mėnesį devyni parlamentarai užregistravo naują šio teisės akto projektą. Juo siūloma Vyriausybei iki gruodžio mėnesio parengti ir Seimui pateikti Sostinės įstatymo projektą. Beje, tarp rezoliucijos iniciatorių yra ir naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Manytina, jog į rudens sesiją susirinkęs Seimas šįkart nesiryš atmesti rezoliucijos. Idėja dėl specialaus Vilniaus statuso brandinama, visuomenininkų yra remiama jau daug metų, tačiau šią vasarą ji tapo ypač aktuali – tam turėjo įtakos dėl istorinės atminties vertinimo kilę skandalai.
Specialų statusą suteikti Vilniaus miestui kaip Lietuvos sostinei rekomenduojama Europos Tarybos Europos vietos ir regionų valdžios kongreso pernai lapkritį paskelbtoje ataskaitoje „Vietos demokratija Lietuvoje“. Kiekvienam yra suprantama, kad Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė daugiakultūrė sostinė – turi išskirtinę reikšmę. Galiausiai juk šiandien Vilniuje gyvena penktadalis visų Lietuvos gyventojų.
Įstatymu teisiškai būtų padalytos sostinės valdymo funkcijos tarp centrinės valdžios (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) ir vilniečių išsirinktos miesto tarybos. Įvairios valstybinės bei jas aptarnaujančios įstaigos yra kuriamos visų šalies mokėtojų lėšomis, tad žmonės turi teisę dalyti įtaką sostinės gyvenimui.
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovas Juozas Zykus svarsto, jog Sostinės įstatymas atvertų galimybę pagaliau įgyvendinti dvimiesčio idėją. Jos autoriui VGTU prof. emeritui Jurgiui Vanagui už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas“ (1969-2003) 2004-aisiais buvo skirta Lietuvos mokslo premija. Tačiau vizija, kuri siūlo rimtą postūmį realiam regiono suklestėjimui, kurį laiką tarsi buvo primiršta – laukia valandos, kada bus pradėta įgyvendinti. Galimybių studija patvirtina, jog tokią galimybę sudarytų Vilniaus metropolitenas.
Prof. J. Vanago teigimu, Vilniaus metropolitenas „būtų pirmas žingsnis įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įstatymo nuostatą – sujungti Vilnių ir Kauną greitojo transporto sistema, taip sukuriant Vilniaus ir Kauno urbanistinį dipolį (Euro City). Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje, apie milijoną gyventojų turinčioje, jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso“.
„Metro sąjūdžio“ vertinimu, pastačius metro, nuo Vilniaus centro iki Karmėlavos galima būtų nukakti per pusvalandį. Lieka tik pajuokauti, kad dabar dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo keliamas ažiotažas, įgyvendinus dvimiesčio idėją, kels šypseną, nes sostinės Pilaitėje gyvenantis Žemės ūkio ministerijos darbuotojas greičiau pasieks vakarinį Kauno pakraštį nei dabartinį ministerijos pastatą Vilniaus centre.
Beje, metropoliteno perspektyvą pripažįsta ir naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Nuo 2012 m. jis yra Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininko pavaduotojas, praėjusių metų lapkritį priimto Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo signataras.
Informacijos šaltinis – manokrastas.lt
2019.09.06; 10:02
