Kas sumokės už vandenvalos įstatymų pakeitimus?
Viena iš technologiškai sudėtingiausių sričių yra vandenvala. Taip jau susiklostė, kad šioje srityje konkurencija be galo didelė. Yra keli dideli gamintojai, kas sąlygoja, kad konkuruoti tenka mažoje rinkoje. Ir aplinkos ministerijoje nuo pasiūlymų griežtinti reikalavimus lūžta stalai.
Aišku, tarpusavyje konkuruodami ir keldami kartelę išvalymo reikalavimams, gamintojai susiduria su visiškai nelauktais iššūkiais: investavimas į gamybą kelia našumą, be abejo, investavimas į technologijas kelia gamybos kaštus, o kur dar investicijos į naujų gamyklų statybas, kylantis atlyginimas, naujų darbuotojų apmokymas bei jų paieška ar netkvietimas darbuotojų iš užsienio. Visos šios priežastys kelią gaminių kainą.
Kokios to pasekmės? Visišie padidėję kaštai perkeliami ant gyventojų pečių. Pagal naujus įsigaliojančius reikalavimus, galimai, privalėsime montuotis gaminius, kurie išvalo fosforą ir azotą. Įrenginių ir darbo kainos nuolat kyla ir todėl potencialus pirkėjas, paprastai tariant, „pasiima mašiną“ ir važiuoja į Lenkiją. O kas Lenkijoje? Joje taip vadinami septikai, kurie bene tris kartus pigesni (septikai – uždara, nelaidi vandeniui, išgriebimo talpa, su keliais drenažiniais vamzdžiais), bet kuriuos pagal naujus LR įstatymų reikalavimus montuoti galimai jau draudžiama, tačiau šiuo atveju gyventojai renkasi mokėti mažiau, o sekti visų naujausių nutarimų ar reikalavimų jie neturi galimybės.
„Sunku pasakyti, kaip turi būti: iš dalies suprantamas noras valyti nuotekas iki aukščiausio lygio, bet kiek už tai galima mokėti ir kas tai turėtų daryti? Jei Aplinkos ministerija nusprendė vėl griežtinti reikalavimus, ar ji imsis kompensuoti bent dalį patiriamų nuotolių? Jei savivaldybės, dažnai pasinaudodamos europiniais projektais, siūlo miestų, miestelių gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų, kuo blogesni mūsų piliečiai, kurie gyvena kaimuose, vienkiemiuose. Ne visi juk yra stiprūs ūkininkai ir gali sau leisti investuoti 3–5 tūkstančius eurų naujiems valymo įrenginiams“ – pakomentavo statybos ekspertas Rolandas Karlonas.
Vienareikšmiškai turėtų būti taip: jei reikalaujate, prisidėkite. Aukščiausiu valstybės ar savivaldybių lygiu nustatykite tokių įrenginių pirkimo ir montavimo kompensavimo mechanizmus, iš kur bus paimtos lėšos ir skirtos paremti gyventojus, kurie investuos į naujus, bet brangius valymo įrenginius.
Kita vertus, stebint šią situaciją, kyla klausimų, kodėl taip dažnai keliami vis nauji reikalavimai, o jie įgyvendinami turi būti „čia ir dabar“, kokiais argumentais remiantis keliami tokie reikalavimai?
Ar ir šioje sityje Lietuva vėl bus pirma ir griežčiausius reikalavimus kelianti šalis?
Parengė Nerijus Bakasėnas
2019.07.17; 06:00
