Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pasirašytame „Pranešime dėl LŽB pastato ir sinagogos uždarymo neribotam laikui“ (2019-08-06) ji tvirtina, kad LŽB (taigi – ir ji) „norėtų išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone.“
Iš tiesų, tai rimtas kaltinimas Lietuvos vadovybei pasaulio akyse, prilygstantis šmeižtui, jei tai netiesa. Šmeižtui, galinčiam turėti sunkias tarptautines pasekmes.
Aš – ne teisėjas, bet, kaip analitikas, komentavau ne vieną rezonansinę bylą, susijusią su šmeižtais žmogaus teisių pažeidimų srityje. Tokiose bylose įtariamas šmeižtu asmuo negali pasiteisinti, kad jis ne tai turėjo omeny. Vertinamas kiekvienas jo parašytas žodis, sudėti kableliai sakinyje ir t.t.
O dabar nurodykite, prašau, man nors vieną teisme įrodytą žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimo pavyzdį.
Jei kalbama apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, tai atvirkščiai, teismas sutiko su LGGRTC išvada, kad jis nekolaboravo su okupantais, o apie jo dalyvavimą žydų naikinime net klausimo nebuvo.
Jei kalbama apie Kazį Škirpą, tai ne teismui, o visuomenei teikiamuose kai kurių asmenų jokiais dokumentais neparemtuose tvirtinimuose, esą jis nepalankiai atsiliepęs apie žydus, kaip juos bevertintume, net iš tolo netvirtinama, kad K. Škirpa dalyvavo žydų naikinime.
Man regis, Lietuvos visuomenė ginant viešąjį interesą turi pareikalauti iš Generalinės prokuratūros pareikšti Fainai Kukliansky įtarimus dėl Lietuvos valstybės šmeižto.
2019.08.07; 12:00
