Kinija verčia tarptautines bendroves nutraukti ryšius su Lietuva


Kinijos karinė galia. Youtube.com

Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.
 
Praėjusį mėnesį, Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdančioji koalicija susitarė paremti, pasak jos, Taivano „kovotojus už laisvę“, todėl kilo pavojus jos santykiams su Kinija.
 
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Wang Wenbinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinių prekybos taisyklių, ir dar kartą sukritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.
 
„Tai sudarė klaidingą įspūdį, kad Taivanas yra atskirtas nuo Kinijos, padarė didelę žalą Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir tapo grėsmingu precedentu tarptautinėje bendruomenėje, – sakė jis. – Kinija tvirtai gins savo suverenitetą, teritorinį vientisumą ir esminius interesus“.
 
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda juos į Kiniją.
 
„Jie (Kinija) siunčia žinutes tarptautinėms bendrovėms, kad jei jos naudos detales ar gaminius iš Lietuvos, joms nebebus leista parduoti savo produktų Kinijos rinkoje ar ten gauti reikiamų resursų, – agentūrai „Reuters“ sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. – Matėme, kad kai kurios bendrovės nutraukė sutartis su Lietuvos tiekėjais“.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Jis neįvardijo nei bendrovių, nei nukentėjusių tiekėjų.
 
Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti tūkstančiams Lietuvos įmonių, patvirtino, kad Kinija ėmėsi priemonių prieš kai kurias tarptautines bendroves, kurios perka prekes iš Lietuvos tiekėjų.
 
„Šią savaitę pirmą kartą matėme tiesioginį Kinijos spaudimą tiekėjui atsisakyti lietuviškų prekių, – sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Anksčiau sulaukdavome tik grasinimų, kad taip gali nutikti, dabar jie tapo realybe“.
 
„Mums skaudžiausia, kad tai Europos bendrovė, – sakė V. Janulevičius, turėdamas omenyje tarptautinę bendrovę. – Daug Lietuvos įmonių yra tokių bendrovių tiekėjos“.
 
Jis taip pat neįvardijo nė vienos įmonės.
 
Lietuva svarsto galimybę įsteigti fondą, kuris apsaugotų vietos įmones nuo Kinijos atsakomųjų veiksmų, „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas.
 
Lietuvos vyriausybė tariasi su įmonėmis, kurioms yra pavojus nukentėti nuo šio ginčo su Kinija, dėl galimos finansinės paramos, pavyzdžiui, paskolų, sakė pareigūnas.
 
Lietuva taip pat kreipėsi į Europos Komisiją prašydama paramos.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laiške, kuris šios savaitės pradžioje buvo išsiųstas aukščiausiems Komisijos pareigūnams ir su kuriuo susipažino „Reuters“, prašė paramos siekiant atremti Kinijos veiksmus.
 
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Komisija reagavo pareikšdama, kad „ES yra pasirengusi pasipriešinti bet kokio pobūdžio politiniam spaudimui ir prievartos priemonėms, taikomoms bet kuriai valstybei narei“.
 
„Kinijos dvišalių santykių su atskiromis ES valstybėmis narėmis raida turi įtakos ES ir Kinijos santykiams apskritai“, – sakoma EK pareiškime.
 
Oksfordo universiteto Kinijos centro atstovas George‘as Magnusas, paprašytas pakomentuoti Kinijos veiksmus, sakė, kad nors Kinija „nuolat grasina, kad išmėtys žaislus iš vežimėlio“, vis dėlto tai, kad ji taikosi į trečias šalis, t. y. tarptautines bendroves, yra neįprasta ir anksčiau to nėra buvę.
 
M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat ima varžyti eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdydamos eksporto kreditų garantijas Lietuvos importui iš Kinijos.
 
„Tai palietė maisto produktus, lazerius, žaliavas, vaistus, baldus, drabužius“, – sakė jis „Reuters“. – Mes nepasiduosime šiam spaudimui. Ką mes nuspręsime daryti, vadindami Taivaną Taivanu, tai Lietuvos, o ne Pekino reikalas“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2021.12.10; 05:55
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *