Neseniai centrinis spausdinamas leidinys Kinijos komunistų partijos laikraštis „Ženmin žibao“ redakciniame straipsnyje rašė, kad dėl situacijos Ukrainoje, „apgaubtos šaltojo karo dvasia“, „Rusijos ir Kinijos strateginis suartėjimas taps stabilumo pasaulyje tvirtove“.
„Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, privertė Vakarus suprasti, kad šaltajame kare negali būti nugalėtojų“. Dar vienas Kinijos laikraštis, Goobal Times, irgi kontroliuojamas KKP, rašo apie Vakarų šalių politiką Ukrainoje kaip apie „Vakarų fiasco“. „Jų projektas sukurti provakarietišką režimą žlugo ir suformavo chaosą, kuriam sutvarkyti Vakarai neturi nei galimybių, nei išminties“. Ryšium su tuo „mes negalime nuvilti Rusijos, kai jai tenka kovoti su sunkumais, – rašo leidinys. – Kinija turi tapti patikima strategine partnere“.
Draugiški ir stiprūs žodžiai pagrindiniuose Kinijos leidiniuose liudija, kad „Rusijos priešpriešoje su Vakarais gausiausiai pasaulyje apgyvendinta šalis stoja plačiausios šalies pusėn“, komentuoja Vokietijos laikraščio Der Spiegel apžvalgininkas Uvė Klusmanas. Pirmosios Kinijos valstybinių leidinių skiltys neleidžia nė trupučio tuo suabejoti.
Konkrečiai Maskva ir Pekinas jau kuria sąjungą, kuri galėtų iš esmės pakeisti jėgų santykį pasaulyje. Šiuo metu Rusijos URM ekspertai rengia „karinio-politinio bendradarbiavimo“ su KLR sutarties projektą. Detalės dar nežinomos, tęsia žurnalistas, bet „tas susitarimas turi siekti gerokai toliau, nei Putino 2001 metais pasirašyta „geros kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo“ sutartis.
Anksčiau Maskva, minėdama amerikiečius, atsisakydavo parduoti Kinijai kai kurias savo ginkluotės sistemas, bet netrukus tai gali pasikeisti, rašo Klusmanas. Antai Kinija seniai nori įsigyti iš Rusijos atominių povandeninių „949A projekto“ laivų, apginkluotų sparnuotosiomis raketomis, kurios įstengtų sunaikinti amerikiečių lėktuvnešius. Įtakingi Rusijos karinio-pramoninio komplekso atstovai taip pat reikalauja atšaukti visus apribojimus Kinijai. Ekspertai mano, kad lėktuvų ir laivų statyboje įmanoma drauge kurti stambius projektus.
Tuo tarpu Kinija suinteresuota kariniu bendradarbiavimu ir Pekino santykiuose su Kijevu. Ukraina yra trečioji pagal dydį ginklų tiekėja į Padangių imperiją: vien tik 2012 metais kontraktų suma siekė 690 mln. dolerių. Ir Ukrainos suartėjimas su NATO, kaip būgštauja Kinija, gali brūkštelėti kryžių tokiam bendradarbiavimui. Todėl Kinija nori, kad Ukraina išliktų Rusijos įtakos zonoje, sakoma straipsnyje.
Šaltinis: Der Spiegel
2014.03.29; 07:12
