Kirgiziją sukrėtė nuo birželio 10 dienos prasidėję masiniai neramumai, kurie nuo birželio 11-osios peraugo į žudynes ir pastatų padegimus. Naktį iš birželio 11-ąją į 12-ają pogromai ir žudynės prasidėjo Ošo mieste. Čia buvo siaubiamos parduotuvės, įvairių firmų biurai ir privatūs namai. Pastatai buvo apiplėšiami ir padegami. Buvo žudomi parduotuvių, biurų darbuotojai ir privačiuose namuose esantys žmonės. Šios barbariškos akcijos vyko etniniu pagrindu – kirgizai puolė uzbekų valdomus verslo objektus ir privačius namus, o uzbekai – kirgizų valdomus pastatus. Birželio 12-osios dienos vakare pranešta, kad jau žuvo 83 žmonės. Ir birželio 13-ąją mieste aidėjo šūviai. Tą dieną masiniai neramumai prasidėjo ir Džalalabade. Birzelio 13 dieną į Ošo miestą atvyko kariuomenė.
Kariniai daliniai pradėjo saugoti svarbesnius objektus – vandentiekio įmones, kepyklas, ligoninines. Birželio 14-osios vakare pranešta, kad žuvo 133 žmonės, apie 1500 sužeista. Tarp žuvusiųjų – 8 milicijos pareigūnai, 36 pareigūnai sužeisti. Apie 80 tūkstančių žmonių pabėgo į Uzbekiją. Birželio 14 dienos ryte kariniai daliniai pradėjo specialiąją operaciją: Ošo priemiestyje ir Narimano kaime atiminėjo ginklus iš vietos gyventojų.
Ošo mieste gyvena 250 tūkstančių gyventojų. Kirgizai sudaro 65 procentus miesto gyventojų, o uzbekai – 24 proc. Likę miesto gyventojai – daugiausia rusai, tadžikai ir uigūrai. Mieste tas kelias dienas vyko tikros skerdynės. Kai kurie žmonės žuvo nuo kulkų, kiti – nuo smūgių lazdomis ir kastetais. Nužudymų buvo ir netoli šio miesto esančiuose kaimuose.
Džalalabado mieste masiniai neramumai prasidėjo birželio 12 dieną. Birželio 13 dieną apie 200 žmonių minia net bandė užimti ligoninę, tačiau milicija apgynė pastatą. Birželio 13 dieną 17 valandą iš Biškeko atskrido specnazo būrys ir pradėjo saugoti vietos valdžios pastatus. O birželio 14-ąją į miestą įžengė kariniai daliniai. Kariškiai pradėjo kontroliuoti miesto centrą ir išsklaidė čia susitelkusias maištautojų minias.
Kirgizijos ekspremjeras generolas F.Kulovas pareiškė, kad už šių tragiškų įvykių organizavimą atsakinga mafija ir kai kurių užsienio šalių žvalgybų tarnybos. Šis generolas dar sovietmečiu malšino Ošo mieste vykusias masines riaušes. Kai kas teigia, kad nuo birželio 11-osios prasidėjusius kruvinus įvykius organizavo buvusio šalies prezidento K.Bakijevo giminaičiai. Suimtas buvusio prezidento sūnėnas Sunžaras Bakijevas, jis kurstė organizuoti padegimus.
Kirgizija atsidūrė ties humanitarinės katastrofos slenksčiu. Humanitarinę pagalbą jai suteikė Rusija ir Ukraina. O birželio 13 dienos ryte iš Rusijos į Kirgiziją atvyko rusų desantininkų batalionas. 600 karių atvyko rusų karinės bazės apsaugai sustiprinti. Raudonojo kryžiaus atstovas Severinas Šapazas teigė, kad reikia organizuoti kuo didesnę pagalbą, siųsti vaistus ir maistą. Ošo ir Džalalabado ligoninėse trūksta vaistų ir kraujo preparatų.
Šiomis dienomis daug svarstoma apie tragiškų įvykių Kirgizijoje priežastis ir pasekmes. Šiuo metu Baltarusijoje gyvenantis buvęs Kirgizijos prezidentas K.Bakijevas neigia savo sąsajas su kruvinų įvykių tėvynėje organizavimu. Jo teigimu, dabartinė Kirgizijos valdžia nesugeba užtikrinti tvarkos, ji atsakinga už susidariusią padėtį. Birželio 13 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtina kuo greičiau sustabdyti smurtą Kirgizijoje. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pasisakė už Rusijos „taikdarių“ įvedimą į Kirgiziją. Tačiau egzistuoja gana realios prielaidos, kad su daugelio žmonių gyvybę nusinešusio kruvino maišto organizavimu yra susijusi Rusijos žvalgyba. Padėtis Kirgizijoje bus sudėtinga net ir tuo atveju, jei smurtą greitai pavyks pažaboti. Per pogromus padaryti didžiuliai nuostoliai. Tad Kirgizijai niekaip nepavyksta išsivaduoti iš smurto ir ekonominio nuosmukio. Šios Vidurinės Azijos respublikos pagrindinės problemos pirmiausiai susijusios su korupcijos ir klaninio valdymo stiliaus įsigalėjimu.
2010.06.18
