Buvau nustebinta ir suintriguota, kad portalas Slaptai.lt tiek daug dėmesio skiria vienai šaliai – Azerbaidžanui. Pagalvojau, kodėl? Juk iš Lietuvoje gyvenančių 154 tautybių (bent jau tiek buvo 2011 metais, o dabar – ir daugiau) atstovų azerbaidžaniečiai sudaro mažumą, kuri paprastai patenka į statistikos skiltį „kitos tautybės“.
Tačiau išties esame ne taip toli vieni kitų, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Straipsnis po straipsnio, ir mane „užkabino“ Azerbaidžano tematika. Jau vien todėl, kad skiriasi nuo kitų žiniasklaidos priemonių. Informacija yra įdomi, mūsų krašte mažai aptarta, ypač istorinė. Gintaras Visockas remiasi autoritetingais šaltiniais ir rašo su išmanymu, žadindamas skaitytojo smalsumą bei priartindamas, atrodo, tolimo krašto problematiką, lygindamas ir rasdamas bendrų sąsajų tarp mūsų tautų. Manau, šiuo požiūriu Slaptai.lt yra unikalus.
Norėtųsi daugiau infomacijos apie šiandieną, mūsų šalių ryšius. O jie pastaruoju metu gana aktyvūs, perspektyva daug žadanti. Leiskite šią spragą šiek tiek užpildyti.
***
Taigi, ar daug Lietuvoje gyvena azerbaidžaniečių?
Sociologai tvirtina, kad pirmieji iki tol nebūdingų tautybių atstovai į Lietuvą atvyko po Antrojo pasaulinio karo. 1959 metais buvo surašyta 500 azerbaidžaniečių – 0,02 proc. visų gyventojų, ir jie pagal gausą Lietuvos tautybių sąraše buvo vienuoliktoje vietoje.
Daugiausia žmonių iš kitų respublikų sovietiniais laikais atkeliavo 8-9 dešimtmečiais, tai buvo darbo migrantai. Taip pat ir azerbaidžaniečių skaičius tuo metu padvigubėjo. Tačiau prasidėjus Sovietų sąjungos byrėjimui, nemaža dalis šios tautybės žmonių nusprendė vėl išvykti, veikiausiai grįžo į tėvynę.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje buvo 648 azerbaidžaniečiai. Dabar pagal skaičių tai dvylikta tautinė bendrija. Maždaug pusė jos susitelkusi Vilniuje, nemažai gyvena Klaipėdoje, kelios dešimtys azerbaidžaniečių pasklidę po kitus didžiuosius miestus. Šimtinė įsikūrusi kaime.
Kad ir kaip būtų, Lietuvoje yra šios tautybės atstovų, kurie gali pasigirti, jog čia gimė ir užaugo jau dvi kartos. Kai kuriems, gimusiems ir augusiems mišriose šeimose, gimtąja kalba tapo rusų (tai surašymo metu pripažino 150 azerbaidžaniečių), daliai – lietuvių (64).
Tačiau situacija pastaraisiais metais šiek tiek pasikeitė. Mūsų aukštosiose mokyklose šiuo metu studijuoja per 200 jaunuolių iš Azerbaidžano. Įgiję diplomus jie į savo šalį grįš kaip jauni specialistai. Istorijoje tai pirmas toks gausus jaunimo „desantas“ .
***
Lietuvoje ne šiaip sau atsirado tiek daug studentų iš Azerbaidžano. Tai vienas iš ženklų, rodančių mūsų valstybių ryšių suintensyvėjimą. Nuo 2014 metų rugsėjo 1-osios įsigaliojo supaprastintas vizų režimas.
Beje, kitais metais minėsime 20-metį, kai atkurti Lietuvos ir Azerbaidžano santykiai. Seime turime Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupę. Suburta tarpvyrausybinė dvišalio bendradarbiavimo komisija, kuri šį spalį posėdžiavo jau ketvirtą kartą. Spalio 21-22 d. Baku ir Šamkire lankėsi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama delegacija. Kartu vyko būrys Lietuvos verslininkų – buvo surengta verslo misija.
Azerbaidžanas laikomas viena iš prioritetinių šalių, su kuriomis ekonominis prekybinis bendradarbiavimas yra skatinamas valstybiniu lygiu.
2013 m. mūsų šalių prekybos apyvarta siekė 105,45 mln. Lt (30,54 mln. eurų). Per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji išaugo 40 proc.Po to, kai rugpjūčio 7 d. Rusija paskelbė embargą daugeliui vakarietiškų maisto produktų, Azerbaidžanas lietuviškiems produktams tapo sąlyginai nauja alternatyvia rinka. Verta priminti, kad lietuviškos kilmės prekių, kurioms taikomas importo į Rusiją draudimas, vertė 2013 m. sudarė 789 mln. Lt, arba 2,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Beveik du trečdalius šios sumos (501 mln. Lt) sudarė pieno produktai.
Ryšiais su Azerbaidžanu suinteresuota tiek Lietuva, tiek ir visa ES dėl jo valdomų energetinių išteklių.
***
Beje, prakalbus apie vizas. Baku esanti Lietuvos ambasada greitai jau nebus vienintelė vieta, kur Azerbaidžano piliečiai galės kreiptis norėdami atvykti į Lietuvą. Vyksta vadinamojo išorės paslaugų teikėjo atranka dėl vizų centro steigimo. Tokie vizų centrai, valdomi vietos kompanijų, jau veikia Rusijoje, Ukrainoje.
Nuo ateinančių metų sausio 1-osios vykstantiesiems iš trečiųjų šalių į ES bus taikoma naujovė – privalomas biometrinių duomenų nuskaitymas. Techniškai tai sudėtinga procedūra, todėl vizos išdavimo laikas pailgės. Tačiau įsteigus papildomų aptarnavimo langelių, pasitelkus vizų centrus nepatogumų, tikimasi, bus išvengta.
Nuotraukoje: žurnalistė Irma Dubovičienė, šio komentaro autorė.
2014.11.27; 16:03
