Konservatorių siūlymą naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę vertina skirtingai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas, ketvirtadienį susirinkęs dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus skandalo, paragino parlamente pradėti diskusiją dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams.

 

Nors dalis kitose frakcijose dirbančių parlamentarų teigia šį konservatorių siūlymą palaikantys, tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad ši idėja kelia grėsmę, kad panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę kiltų grėsmė, kad politikai už savo politinę veiklą bus pradėti persekioti. Pasak jo, pokyčių šioje srityje nereikia, nes dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.

 

 

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad idėja naikinti Seimo narių neliečiamybę nėra nauja. Todėl, pasak jo, pribrendo laikas ją realizuoti.

 

„Kažkodėl tai pateikiama kaip kažkokia nauja idėja. Kiekvieną kartą, kai K. Pūkui grėsė apkalta ar M. Basčiui, apie tą patį buvo kalbama. Taip kad kiekvieną kartą tokiam kontekste ta idėja iškyla ir laikas ją realizuoti“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

 

Politikas akcentuoja, kad visgi naikinant Seimo narių teisinę neliečiamybę svarbu įsidiegti tam tikrą saugiklį.

 

„Už kriminalinius nusikaltimus neturi būti imuniteto Seimo nariams. Padarei vagystę, avarijoje užmušei žmogų, esi įtariamas kituose baudžiamuosiuose nusikaltimuose – prokuratūra tegul dirba savo darbą STT tegul dirba savo darbą, kai yra tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas dėl galimo baudžiamojo nusikaltimo. Ir čia Seimo narių nereikia saugoti su imunitetu. Seimo nariai neturi dangstytis“, – akcentavo jis.

 

Visgi, E. Gentvilo teigimu, imunitetas turėtų būti taikomas veiklai, kuri tikrai akivaizdžiai susijusi su Seimo nario veikla. Tokiais atvejais, pasak jo, Seimo narys turėtų turėti neliečiamybę.

 

„Sakykime, Seimo narys dirba su kokia nors įslaptinta informacija kaip Seimo narys ir nutekina tą įslaptintą informaciją. Tai čia jau yra su Seimo nario politine veikla susijęs nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu. Tai tokiu atveju vis tik reikėtų taikyti imunitetą ir aiškintis, kaip Seimo narys, vykdydamas savo kaip Seimo nario, kaip politiko pareigas padarė tą nusikaltimą, išsiaiškinti aplinkybes. O gal jis siekė kitų tikslų, pavyzdžiui, gelbėti valstybę ir t.t.“, – svarstė jis.

 

 

Idėją naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę palaiko ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

 

„Tą diskusiją aš tikrai palaikau. Mano asmenine nuomone, aš palaikyčiau ir patį Konstitucijos pakeitimą, atsisakant teisinės neliečiamybės, nes nėra čia ko slapstytis už to. Jeigu yra aiškūs požymiai nusikaltimų, tai turi tą darbą padaryti teisėsaugos institucijos, o ne mėginti išprašyti iš Seimo narių leidimą, kad būtų galima atlikti paprastus, bazinius kažkokius teisinius žingsnius“, – Eltai sakė G. Paluckas.

 

Parlamentaras teigia, kad Lietuva yra demokratiška Europos Sąjungos valstybė, todėl, pasak jo, panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę grėsmės politikams neturėtų kilti.

 

„Mes esame ES valstybė, demokratinė valstybė ir jeigu nepriklausomybės atkūrimo aušroje ta neliečiamybė atrodė kaip būtinas ir reikalingas dalykas tai besivystančiai mūsų demokratijai jaunai, tai šiandieną, aš manau, kad tikrai politiškai angažuotų teisinių bylų ar politinio persekiojimo mes nematėme dešimtmečiais. Tai visos problemos yra labai buitinės, paprastos. Taip kad, aš manau, jog šiandieną mes jau esame tokiame demokratijos lygmenyje, kad galime svarstyti taip vadinamos teisinės neliečiamybės principų atsisakymą Konstitucijoje“, – sakė jis.

 

 

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis svarstymų naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę nepalaiko. Pasak jo, šiais siūlymais konservatoriai bando užglaistyti problemas partijoje po K. Bartoševičiaus skandalo.

 

„Čia yra bandymas partijoje turint problemų kažkokias idee fixe mėtyti, kurios prasilenkia su elementaria demokratija. Nes kodėl čia apie Seimo narius prakalbo? Reikėtų kalbėti apie visus, kurie turi teisinę neliečiamybę: tai yra prezidentas, Seimo nariai, ministras pirmininkas, Vyriausybės nariai, teisėjai. Tai ar to reikia ir klausimas kam to reikia. Nes teisinės neliečiamybės klausimas yra skirtas tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas tų institutų, kuriuos aš paminėjau“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

 

„Nepriklausomumas nuo galimo arba politinio persekiojimo, jeigu kalbėtume apie politikus, arba politikų įtakos darymo teismų sistemai, tai tam yra ir sugalvota. Ir tai turi visos demokratinės valstybės, bet tuo pačiu turi ir labai efektyvų ir paprastą mechanizmą, kaip ta neliečiamybė yra naikinama. Ir čia jokios problemos nėra. Jeigu yra pateikiama Seime ir yra įrodymai, reikalingi panaikinti neliečiamybę, tai yra padaroma“, – pridūrė jis.

 

S. Skvernelis mano, kad panaikinus teisinę Seimo narių neliečiamybę kiltų pavojus, kad politikai bus persekiojami už politinę veiklą. Todėl, akcentuoja parlamentaras, dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.

 

„Tai yra balansas toks, kad nebūtų persekiojami politikai už savo politinę veiklą. Nes nedemokratinėse valstybėse, kurios yra krypstančios į diktatūrą, arba tose valstybėse kaip dabar, panašu, yra Lietuva, kur konservatorių partijai yra paklūstančios teisėsaugos institucijos, jomis manipuliuojama, tai tokiu būdu konservatoriai, matyt, siekia pagrindinio tikslo – kad būtų galima daryti įtaką teisėsaugos pagalba Seimo nariams, politikams ir tokiu būdu juos eliminuoti iš politinės konkurencinės kovos. Tai aš matau čia grėsmę“, – sakė politikas.