Nemuno salos akvatorija ruošiama pozityviems pokyčiams. Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šio mėnesio pabaigoje numato įrengti prieplauką, prie kurios galės švartuotis pramoginiai ir keleiviniai laivai.
Kauniečius bei miesto svečius žadama plukdyti po Kauno apylinkes nuo miesto širdies iki pat Kulautuvos. Ir tai – tik dalis numatytų planų.
„Sutvarkyta Nemuno salos akvatorija ir įrengta prieplauka ateityje taps dar vienu traukos centru. Tai ypač svarbu mūsų turizmui. Kaunas – upių miestas, todėl artėjančių pokyčių laukiame ir jais džiaugiamės“, – sakė mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Šį pavasarį, primena ELTA, VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą, kuriam tapus realybe, apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų bei atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais.
Lygiagrečiai darbai prasidėjo šalia „Žalgirio“ arenos, kur darbuojasi VVKD žemsiurbė „Upyna“ ir ją aptarnaujantys laivai.
„Į viską žiūrime kompleksiškai. Kaunas, taip pat visa jo teritorija, kur teka Nemunas, mums yra prioritetas. Šių metų tikslas – maždaug 3 kilometrų sutvarkyta atkarpa nuo Nemuno salos iki santakos. Tada šioje teritorijoje bus galima pilnai vykdyti pramoginę ir keleivinę laivybą“, – patikina Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, darbus Nemuno salos akvatorijoje planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Tada bus pastatyta prieplauka, prie kurios numatyta galimybė švartuotis minėtų paskirčių laivams.
„Veiksmus deriname su Kauno miesto savivaldybe. Vos išvalius akvatoriją, atsiras galimybė laivams ne tik apsisukti, bet ir prisišvartuoti prieplaukoje, kurią planuojame pastatyti šio mėnesio pabaigoje. Norime, kad Kauno gyventojai ir svečiai turėtų galimybę atplaukti į pačią miesto širdį. Tačiau turime ir daugiau naujienų – po Kauno apylinkes plukdys atnaujintas Vidaus vandens kelių direkcijos 100 vietų keleivinis laivas „Žalgiris“, kuris keliaus nuo Nemuno salos iki pat Kulautuvos“, – artimiausiomis naujienomis dalijosi V. Vinokurovas.
Jo teigimu, kitąmet Nemune darbai numatyti Kauno hidroelektrinės link. O būtent ten ilgiausią Lietuvos upę atkerta daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka.
ELTA jau skelbė, kad kovo gale Kauno miesto vadovai inicijavo siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo, apie ką kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Tikima, kad įgyvendintas toks projektas paspartintų upeivystės atgaivinimą. Kad šliuzo įrengimas yra daugiau nei realus, neabejoja ir V. Vinokurovas. Jo teigimu, praeityje techniškai šis inžinerinis statinys buvo suprojektuotas.
„Kauno miesto iniciatyva idealiai atitinka mūsų planus. Nemuno atkarpą iki Kauno hidroelektrinės planuojame sutvarkyti per porą metų. Tada turėsime pilnai funkcionuojantį vandens kelią ir turėsime kalbėti apie šliuzo įrengimo darbus. Tai – daugiau nei realu“, – teigė V. Vinokurovas.
VVKD vadovas pridūrė, kad Europos Sąjungoje kasmet įrengiamas ne vienas ir ne du laivų šliuzai. Tokio projekto įgyvendinimui paprastai reikia nuo 50 iki 70 milijonų eurų. Būtent šio šliuzo kaina labai priklausys nuo aplinkosauginių reikalavimų dėl žuvų migracijos užtikrinimo poreikio, sudėtingos inžinerinės situacijos (kelias, geležinkelis).
Anot Savivaldybės administracijos atstovo Mindaugo Drąsučio, minėti atsakymai bus gauti tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parengus projektinius pasiūlymus ir paskaičiavus kaštus.
2021.04.12; 13:55
