Lankytojus į Karo muziejų jau kviečia paroda „Kario kelias“


Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tikrasis karys – tai ne titulas ir ne profesija. Pasaulyje juo gimstama, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar vietos Žemėje. Japonija – ne išimtis plačioje kovotojų padangėje su ryškiausiomis žvaigždėmis – samurajais. Plačiau apie tai pasakoja antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Kario kelias“.
 
Pristatanti Japonijos karybą ir kultūrą paroda, primena ELTA, – vienas iš Kaune organizuotos Sugiharos savaitės renginių, skirtų įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą.
 
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad būtent Karo muziejuje atidaryta paroda apie japonų karius samurajus. Tai – neeilinis įvykis, kai lietuviams pristatomos japonų kario samurajaus gyvenimo aplinkybės, aplinka, supažindinama su gyvenimo būdu, ginklais. Samurajų karys nebuvo tik žudymo mašina, jis mokėjo ir skaityti, rašyti, kurti eiles, groti instrumentu. Tai galima pamatyti ir šioje parodoje“, – sakė kendo treneris bei kovos menų tradicijų puoselėtojas Lietuvoje Ričardas Žilaitis.
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Tai – apie Japonijos samurajus. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto.
 
Pasak muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, Kario kodeksas arba jo būties koncepcija Japonijoje pradėjo formuotis jau Heian (794–1185) periodu. O pats terminas – „Kario kelias“ (bušido, iš bushi – karys + do – kelias) buvo paminėtas tik Edo kultūrinio periodo pradžioje neokonfucionisto Jamaga Soko (1622–1685) raštuose. Tuomet buvo įvardinti neatsiejami moraliniai kario aspektai: teisingumas, drąsa, gailestingumas, dėkingumas, nuoširdumas, garbė ir ištikimybė.
 
Karo muziejuje – paroda „Kario kelias“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus foto

„Paroda „Kario kelias“ lankytojus supažindina su Tekančios Saulės šalimi, jos kultūra, ypatingas dėmesys skiriamas japonų kovos menams. Šalia japonų kultūrai būdingų daiktų – kaligrafinių piešinių ar arbatos gėrimo ceremonijos atributų, lankytojų akį patraukia neįprasto dydžio strėlės, katanos, kendo apranga bei įspūdingi senoviniai samurajų šarvai.
 
Visą parodos laikotarpį bus organizuojamos specialios edukacijos, susijusios su Japonijos kultūra – arbatos gėrimo ceremonijos, kaligrafijos mokymai, kendo mokyklos „Kyumeikan“ užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Tad ši paroda – unikali galimybė susipažinti su Japonijos kultūra ir išvysti ypatingą, privačią, ne vienerius metus kauptą kolekciją“, – sakė parodos rengėja Justina Nenortaitė.
 
Paroda „Kario kelias“ muziejuje veiks iki gruodžio 18 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 15:42
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *