Kaimyninėje Lenkijoje liepos 4 dieną surengtas antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi du kandidatai – balandžio mėnesį aviakatastrofoje žuvusio šalies prezidento L.Kačynskio brolis, vienas iš įtakingiausių šios valstybės politikų Jaroslavas Kačynskis, ir Lenkijos Seimo vadovas, laikinai einantis prezidento pareigas Bronislavas Komarovskis. Šių rinkimų svarba didžiulė, nes Lenkijos prezidento įgaliojimai dideli, valstybės vadovas sprendžia daugelį esminių klausimų. J.Kačynskis balsavo 9 valandą ryte Varšuvoje, jis į rinkimų apylinkę atvyko kartu su dukterėčia Marta Kačynska. Po balsavimo J.Kačynskis žurnalistams teigė: „Tai labai svarbūs rinkimai, tai tikras išbandymas Lenkijos demokratijai.
Rinkimų kampanija baigėsi, pirmiausia pailsėsiu nuo įtemtos rinkimų kampanijos“. Liepos 5 dieną 11 valandą buvo paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo B.Komarovskis, surinkęs 52,61 procento balsų, o J.Kačynskį palaikė 47,43 procento prie rinkimų urnų arėjusių piliečių. Rinkimuose dalyvavo 55,3 rinkimų teisę turinčių šalis piliečių.
Rinkimų kampanijoje buvo ir detektyvinių istorijų. Štai birželio 25-ąją iš J.Kačynskio rinkimų štabo Varšuvoje patalpų buvo pavogta keliolika telefonų. Lodzės mieste birželio 28 dieną plakatus su raginimais balsuoti už J.Kačynskį klijavęs žmogus buvo užpultas smarkiai įkaušusio pagyvenusio vyriškio. Jam buvo smogta lazda, prakirstas antakis, sulaužytas raktikaulis. Užpuolikas buvo sulaikytas, paaiškėjo, kad tai buvęs ilgametis komunistinių laikų Lenkijos saugumo darbuotojas.
Jaroslavas Kačynskis vadovauja konservatyviai ,,Teisės ir teisingumo“ partijai. Šiam politikui birželio 18-ąją suėjo 61 metai. Jaroslavo brolis L.Kačynskis per penkerius valdymo metus pasiekė daug daugiau, nei jo pirmtakas A.Kvasnievskis per dešimt valdymo metų. Jų tėvas buvo Armijos Krajovos karininkas, vaikus auklėjęs patriotine dvasia. J.Kačynskis, kaip ir jo žuvęs brolis, yra žinomas ir kaip praktikuojantis katalikas, dažnai dalyvaujantis pamaldose bažnyčioje ir pastoviai skaitantis Bibliją.
Pažvelkime į šiandieninę Lenkiją. Per penkerius metus šioje šalyje įvyko daug teigiamų pokyčių. Korupcijos lygis žymiai sumažėjo, pažabota oligarchija. Kai kurie oligarchai atsidūrė kalėjimuose, kai kurie pabėgo iš šalies. Likusiųjų oligarchijos atstovų įtaka pažabota, kai kurie iš jų prarado dalį valdyto turto, jis buvo konfiskuotas, kaip įgytas nusikalstamu būdu. Šiandieninėje Lenkijoje gana aukštas pragyvenimo lygis, didelės dalies šalies gyventojų pajamos siekia nuo 400 iki 700 eurų per mėnesį, o maisto produktų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, mažesnės ir elektros bei vandens kainos. Lenkijoje žemiau skurdo ribos gyvena tik 13 procentų (tuo tarpu Lietuvoje – 27 procentai).
2004 metų duomenims, Lenkijoje žemiau skurdo ribos gyveno 23 procentai gyventojų. Taigi skurdas Lenkijoje mažėja, žmonės jaučiasi saugesni, pažaboti ne tik šalį skurdinę oligarchai, bet ir daugelį metų klestėję galingi kriminaliniai klanai, tokie kaip Pruškovo gauja.
Lenkija nesusiduria su didesnėmis etninėmis problemomis. Tuo tarpu kaimyninėje Slovakijoje padėtis kitokia. Čia kyla daug nesutarimų tarp slovakų ir vengrų etninės mažumos atstovų. Vengrai sudaro 10 procentų Slovakijos gyventojų ir reikalauja vis didesnių teisių, dėl to kyla įvairūs konfliktai, net masinės riaušės. Lenkijoje net 97 procentai šalies gyventojų yra lenkai, ir kadangi šalyje nėra gausių etninių mažumų, tai ir didesnių konfliktų nekyla. Tiesa, kai kas teigia, kad neva Lenkijoje atgimsta antisemitizmas. Tačiau tai yra prasimanymai, mažai ką bendro turintys su tikrove. Štai ir „Teisės ir teisingumo“ partijoje vienas iš lyderių yra žydų tautybės politikas Liudvikas Dornas. Šioje partijoje yra ir dar keli įtakingi žydų kilmės politikai.
B.Komarovskis yra nuosaikus politikas, kur kas palankesnis Kremliui. Jis pasižymi pernelyg dideliu polinkiu į kompromisus. Tuo tarpu J.Kačynskis yra griežtas politikas, pasiryžęs ryžtingai apginti Lenkijos interesus. Be to, B.Komarovskis vertinamas kaip premjero L.Tusko statytinis.Tad Lenkijos laukia permainos. Galimi ir nemenki pokyčiai Lenkijos užsienio politikos srityje. Lenkijos valdžios struktūrose gali gerokai sustiprėti populistinių ir prokremliškų politikų įtaka.
Nuotraukoje: Lenkijos prezidento rinkimus laimėjęs Bronislavas Komarovskis.
2010.07.06
