Anot profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnykdavo toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Jos tiesiog “sudūlėdavo” savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio “sudūlėjimo” esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios “medžiagos”. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą “medžiagą” galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č.Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio žodžiais sukurtą „Lietuva brangi…“, ir mes, vyresnioji karta, iškart pajaučiame tos dvasios alsavimą.
Kas gi tą paminėtą “medžiagą” šimtmečių bėgyje kūrė ir puoselėjo? Kas ją brandino, išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė?
Sunku būtų įvardinti ir išvardinti visus deimantus ir deimančiukus, įpintus į lietuvių tautos dvasios vainiką. Antai Vilniuje, Vingio parke skulptūra “Vienybės medis” buvo kuriama daugiau nei dvejus metus, ja siekta įprasminti po pasaulį pabirusių lietuvių vienybę. Verpstės pavidalo skulptūra išraižyta tautiniais lietuvių motyvais, o jos centre, saulę primenančiame apskritime, iškaltos labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės, kurias išrinko Lietuvos Mokslų akademija, speciali Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė ir naujienų portaluose balsavę žmonės.
Kaip lapkričio 21 d. paskelbė spauda, ką tik 2 tūkst. egzempliorių tiražu išleista knyga „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“. Gausiai iliustruotą albumą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (MELI) bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija. Leidinio sudarytojai mėgino sudėstyti kuo objektyvesnę vardų ir nuopelnų mozaiką, į ją įtraukdami jau anapilin išėjusius garsius žmones.
Derėtų pastebėti, kad, keičiantis laikams ir žmonėms, keičiasi požiūriai ir nuostatos, todėl asmenybių vertinimas mokslo institucijose, darbo grupėse, juolab žmonių balsavimu, nuopelnų negali tiksliai įvertinti. Taigi šimtinė gali būti ir kitokia, paremta dvasingumo požymiais, asmenybių indėliu į lietuvių tautos dvasios puoselėjimą, tautinės tapatybės įsisąmoninimą bei raišką.
Antai dailininkas Antanas Rimantas Šakalys, įvertinęs asmenybių indėlį į lietuvių tautos dvasios kūrybą ir puoselėjimą, sudarė kitokią tūkstantmečio iškiliausių asmenybių šimtinę. Kaip Filatelinės opozicijos (FILOP) atstovas, toms asmenybėms įamžinti jis sukūrė ir išleido meniškus suvenyrinius vokus. Pateikiame A. R. Šakalio šimtinės sąrašą chronologine gimimo metų atžvilgiu tvarka.
1. Mindaugas (1200–1263)
2. Gediminas (1275–1641)
3. Algirdas (1297–1377)
4. Kęstutis (1300–1382)
5. Margiris (~1300)
6. Vytautas (1350–1430)
7. V. Protasevičius (1504–1579)
8. M. Mažvydas (1510–1563)
9. A. Kulvietis (1510–1545)
10. M. Daukša (1530–1613)
11. L. Sapiega (1557–1633)
12. K. Simonavičius (1600-1650)
13. D. Kleinas (1609–1666)
14. J. Radvila (1612–1655)
15. K. Donelaitis (1714–1780)
16. Strazdas (1760–1833)
17. D. Poška (1765–1830)
18. T. Narbutas (1784–1864)
19. S. Daukantas (1793–1864)
20. A. Mickevičius (1798–1855)
21. M. Valančius (1801–1875)
22. J. K. Vilčinskis (1806–1885)
23. A. Griškevičius (1809–1863)
24. E. Tiškevičius (1814–1873)
25. Z. Sierakauskas (1826–1863)
26. A. Mackevičius (1828–1863)
27. A. Baranauskas (1835–1902)
28. J. Basanavičius (1851–1927)
29. G. Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916)
30. V. Kudirka (1858–1899)
31. M. Jankus (1858–1946)
32. J. Jablonskis (1860–1930)
33. Maironis (1862–1932)
34. J. Lukoševičius (1863–1928)
35. Vydūnas (1868–1953)
36. J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
37. E. Jagomastas ((1870–1941)
38. J. Vileišis (1872–1942)
39. C. S. C. Šapšalas (1873–1961)
40. A. Smetona (1874–1944)
41. J. Kamarauskas (1874–1946)
42. M. K. Čiurlionis (1875–1911)
43. K. Būga (1879–1924)
44. M. Šlapelienė (1880–1977)
45. M. Reinys (1844–1953)
46. A. Stulginskis (1885–1969)
47. M. Krupavičius (1885–1970)
48. V. Jurgutis (1885–1966)
49. S. Šalkauskis (1886–1941)
50. A. Brakas ( 1886–1952)
51. P. Plechavičius (1890–1973)
52. P. Galaunė (1890–1988)
53. A. Juozapavičius (1894–1919)
54. J. Eretas-Jakaitis (1896-1984)
55. B. Sruoga (1896–1947)
56. S. Darius (1896–1933)
57. M. Kubiliūtė (1898–1963)
58. V. Alantas (1902–1990)
59. A. Šabaniauskas (1903–1987)
60. L. Truikys (1904–1987)
61. S. Riauba (1904–1982)
62. A. Miškinis (1905–1983)
63. A. Šapoka (1906–1961)
64. B. Brazdžionis (1907–2002)
65. P. Žižmaras (1907–1944)
66. L. Šepka (1907–1985)
67. A. Maceina (1908–1987)
68. A. Damušis (1908–2003)
69. J. Žemaitis-Vytautas (1909–1954)
70. V. Drėma (1910–1995)
71. K. Čerbulėnas (1912–1986)
72. V. Bražėnas (g. 1913)
73. A. Ramanauskas Vanagas (1918–1957)
74. E. Šimkūnaitė (1920–1996)
75. M. Gimbutienė (1921–1994)
76. J. Lukša-Daumantas (1921–1951)
77. J. Mikelinskas (d. 1922)
78. A. Svarinskas (g. 1925)
79. Z. Zinkevičius (g. 1925)
80. S. Lasavickas (1926–1998)
81. G. Jokūbonis (1927–2006)
82. A. Kraujalis-Siaubūnas (1928–1965)
83. A. Tyla (g. 1929)
84. J. Marcinkevičius (g. 1930)
85. A. Kentra (g. 1929)
86. K. N. Kitkauskas (g.1931)
87. A. Kmieliauskas (g. 1932)
88. V. Landsbergis (g. 1932)
89. A. Švažas (1933–2003)
90. P. Mataitis (g. 1933)
91. J. Kronkaitis (g. 1935)
92. S. Tamkevičius ( g. 1938)
93. N. Sadūnaitė (g. 1938)
94. M. Tomonis (1940–1975)
95. V. Pavilionienė (g. 1946)
96. R. Katilius (1947–2000)
97. V. Orvidas (1952–1992)
98. R. Kalanta (1953–1977)
99. A. Sabonis (g.1964)
100. L. Asanavičiūtė (1967–1991)
Žinant, kad filatelijos kūriniai, dar vadinami “mažaisiais ambasadoriais”, pasiekia įvairiose šalyse ne tik filatelijos aistruolius, dailininko indėlis į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio priemonių visumą yra itin reikšmingas ir sveikintinas.
Nuotraukoje: vienas iš šimto Antano Rimanto Šakalio sukurtų vokų, kuriame pavaizduotas A. Stulginskis (1885–1969), buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas.
2009.11.28
