Minint Laisvės gynėjų dieną Nepriklausomybės aikštėje įteikta 2021 m. Laisvės premija pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Beje, iškilmingoje ceremonijoje asmeniškai negalėjusiems dalyvauti J. Borutai ir E. Šiuliauskaitei apdovanojimus perduos Laisvės premijos laureatė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Bernadeta Mališkaitė.
Laisvės premijos apdovanojimas laureatams tradiciškai įteikiamas sausio 13-ąją.
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė minėjime sakė, kad šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. „Tai − tylaus, bet galingo pasipriešinimo pavyzdys. Jis skatino apsispręsti ir kitus. Tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi. Reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atgavimo. „Kronika“ buvo gabenama ir į Vakarus, verčiama į užsienio kalbas, liudijo sovietų nusikaltimus.
Jokia kita sovietų okupuota valstybė neturėjo tokiu mastu leidžiamo pogrindžio leidinio. daugiau kaip 80 numerių, kuriuose skelbti Bažnyčios varžymo, tikinčiųjų persekiojimo, žmogaus teisių pažeidinėjimų faktai“,- sakė P. Kuzmickienė.
Sesuo Gerarda Elena Šiuliauskaitė, sesuo Bernadeta Mališkaitė, vyskupas emeritas Jonas Boruta − vieni pagrindinių „Kronikos“ bendradarbių.
„Jie apsisprendė rizikuoti ir savo pavyzdžiu tęsti tai, dėl ko žuvo laisvės kovotojai. Jie drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, nepaisant to, kad patys patyrė KGB persekiojimus“,- sakė Seimo komisijos pirmininkė.
Sesuo Gerarda, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė. 1956 metais už tai, kad dalyvavo Vengrijos sukilimą palaikančioje taikioje protesto akcijoje, ji buvo pašalinta iš Vilniaus pedagoginio instituto. Vėliau neakivaizdines studijas tęsė Vilniaus universitete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, dirbo universiteto Istorijos fakultete. 1973 metais už religinius įsitikinimus buvo atleista. Eminencija Sigitas Tamkevičius ją pakvietė prisidėti prie „Kronikos“. Iki pat paskutinio numerio sesuo Gerarda rinko medžiagą, ieškojo talkininkų. Atgavus Nepriklausomybę, tapo viena pirmųjų „Caritas“ steigėjų.
Sesuo Bernadeta taip pat minėtos seserų kongregacijos narė. 1980 metais ji buvo tardoma KGB, apribotas jos kaip mokytojos darbas. Tais pačiais metais Eminencija Tamkevičius Bernadetą pakvietė prisidėti prie „Kronikos“ redagavimo ir leidybos. Suėmus Eminenciją, sesuo Bernadeta buvo viena iš pagrindinių „Kronikos“ leidėjų. Atgavus Nepriklausomybę, ji dirbo žurnalo „Caritas“ redakcijoje, dėstė tikybą.
Jonas Boruta, Telšių vyskupas emeritas, 1962 metais bandė stoti į kunigų seminariją, bet sovietų valdžia neleido. Tuomet įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, dirbo Fizikos institute, slapta studijuodamas teologiją pogrindinėje Kunigų seminarijoje. Boruta drauge su kunigais Vaclovu Aliuliu ir Albinu Deltuva vadovavo slaptiems seserų vienuolių teologijos kursams. Suėmus Eminenciją Tamkevičių, Jonas Boruta tapo „Kronikos“ redaktoriumi.
Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai.
2022.01.14; 00:30
