Mevlüt Çavuşoğlu. Kodėl turime ryžtingai kovoti prieš FETO?


Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,

Tarptautinė bendruomenė dažnai smerkia visų formų ir apraiškų terorizmą bei skelbia apie pasiryžimą kovoti su terorizmu. Tai yra tinkamas požiūris, nes terorizmas išlieka didele grėsme visos žmonijos saugumui, gerovei, vertybėms ir šviesesnės ateities perspektyvoms.

Pastaraisiais metais terorizmo reiškinys pasikeitė. Proceso metu, plečiantis teroristinių organizacijų tikslams ir priemonėms, jų veiksmai įgavo naujų aspektų. Teroristinės organizacijos bando prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir technologinių pokyčių bei sparčiai besikeičiančios tarptautinės aplinkos. Kai kurios teroristų grupės nėra aiškiai matomos ir slepiasi už gudriai sukurtų propagandos įrankių.

Šiuo atveju taip pat reikia peržiūrėti mūsų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją. Veiksmingai kovai su terorizmu reikia visapusiško naujos kartos teroristinių organizacijų suvokimo ir supratimo, taip pat naujos perspektyvos ir tvirtos politinės valios, kurią tarptautinė bendruomenė turėtų parodyti šia linkme.

Atėjo laikas sugriauti stereotipus, peržiūrint mūsų nusistovėjusias prielaidas naujos terorizmo grėsmės akivaizdoje. Naujo tipo teroristinė organizacija, būtent Fetullah Teroro Organizacija (FETO) ir Turkijos kova prieš ją, yra ryšku spavyzdys šiuo atžvilgiu.

2016 m. liepos 15 d. Turkija susidūrė su žiauriu FETO bandymu įvykdyti perversmą. FETO, slapta teroro organizacija, kuri infiltravosi į valstybės įstaigas, bandė sunaikinti demokratiją ir jėga nuversti demokratiškai išrinktą valdžią. Tą juodą naktį dėl FETO teroristinių išpuolių žuvo 251 mūsų pilietis ir daugiau nei 2000 piliečių buvo sužeisti. Valstybės institucijos, ypač tautos laisvą valią įkūnijantys Parlamentas ir Prezidentūra, buvo puolami sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus, karinius lėktuvus ir sraigtasparnius.

Kaip FETO nariai tąnaktį galėjo taip žiauriai elgtis prieš turkų tautą? Kaip jie tapo tokie priešiški išrinktai valdžiai ir teisėtai konstitucinei tvarkai? Mūsų atsakymuose į šiuos klausimus gali būti užuominų apie šios labai pavojingos grupės, kuri efektyviai veikia daugelyje šalių, atsiradimą ir struktūrą.

Šios klastingos organizacijos nariai Turkijoje ir įvairiose kitose šalyse buvo ideologiškai indoktrinuojami, o jų smegenys plaunamos, piktnaudžiaujant švenčiausiomis nacionalinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, dažniausiai vadinamosiose švietimo įstaigose, mokyklose, kalbų centruose ar bendrabučiuose. Jų pasaulėžiūra taip pat buvo suformuota sekant sukurtą išminties mitą, pastatytą aplink vadeivą Fethullah Gulen, kuris buvo paskelbtas vadinamuoju „visatos imamu“. Iškreipta FETO hierarchija įpareigoja jo įsakymus vertinti kaip absoliučius faktus ir jais negalima abejoti, net jei jie prieštarauja demokratinėm svertybėms i ržmogaus teisėms. FETO, siekdama užtikrinti visišką paklusnumą, taip plauna jaunų žmonių protus, kad galiausiai jie susvetimėjo su savo draugais, net su savo šeima. FETO perversmo rengėjai, kaip nuotolinio valdymo robotai, nedvejodami, vos gavę FETO nurodymus, nukreipė ginklus į savo kolegas ir bendražygius, kad paskerstų juos liepos 15-osios naktį.

Su FETO susiję asmenys taip pat sugeba pasislėpti įgydami įvairias tapatybes visuomenėje, kurioje gyvena. Organizacija specialiai taikėsi į  civilinę, karinę ir saugumo biurokratiją. Galutinis viso to tikslas yra perimti valstybės institucijas.

Turkijos patirtis prieš bandymą įvykdyti perversmą yra pilna pavyzdžių neteisėtų metodų, kurių FETO gali imtis savo planams įgyvendinti. Tai yra ir politikų bei biurokratų šantažas, didelio masto sisteminės apgaulės per centrinius egzaminus, siekiant kad jų nariai patektų į valstybines institucijas, manipuliavimas, fiktyvūs ieškiniai siekiant inicijuoti teisminius procesus prieš jų oponentus, naudojimasis jiems priklausančių žiniasklaidos, verslo, mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų tinklais.

Pirmasis FETO taikinys, žinoma, yra Turkijos Respublika. Dėl šios priežasties jie užsiima sistemine juodosios propagandos veikla, kuria siekiama nukreipti tarptautinę viešąją nuomonę prieš Turkiją. Vis dėlto norėčiau pasidalinti draugišku patarimu: būtų didelė klaida manyti, kad FETO kelia grėsmę tik Turkijai. Neabejotina, kad teisiniai tyrimai, kurie bus pradėti tose šalyse, kuriose FETO yra įsikūrusi, atskleis daug neteisėtos veiklos, pradedant finansine korupcija ir baigiant sukčiavimu vizų ir prieglobsčio prašymuose. Pats laikas šioms šalims žengti šį žingsnį.

Priešingai nei teigia jos nariai, FETO yra ne politinio konflikto Turkijoje šalis, o kruvinas terorizmo ir nusikaltėlių tinklas. Visos Turkijos Didžiajame nacionaliniame medžlise atstovaujamos politinės partijos, valdančiosios ar opozicinės, taip pat laiko FETO teroristiniu ir nusikalstamu tinklu.

Mano žinutė aiški. Turime veikti kartu ir ryžtingai prieš visas teroristines organizacijas, neatsižvelgiant į jų formas, įskaitant FETO. Negalima siekti kompromiso su tais, kurie vykdo teroro aktus. Kaip ir FETO atveju, turime ginti demokratiją ir laisves, atsižvelgdami į paslėptą terorizmo veidą. Esame skolingi tai savo piliečiams, terorizmo aukoms ir ateities kartoms.

Mevlüt Çavuşoğlu  – Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministras

2021.07.14; 09:30

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *