Rusijos kariškiams priklausančiame žurnale “Krasnaja zvezda” pasirodė nedidelė žinutė, jog palaidotas Jurijus Ivanovas. Oficialiame nekrologe net užuominų nebuvo, kodėl mirė niekad sveikata nesiskundęs 53 metų amžiaus generolas. O juk J.Ivanovas buvo ne eilinis generolas. Jis ėjo Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo žvalgybos viršininko pavaduotojo pareigas. Be kita ko, J.Ivanovas kuravo žvalgybines operacijas visame Šiaurės Kaukaze – regione, kuris niekad nepasižymėjo stabilumu ir saugumu. J.Ivanovas asmeniškai ne sykį inspektavo rusų dalinius Čečėnijoje.
Tarp Rusijos generolų jis buvo laikomas puikiu Šiaurės Kaukazo ir Tadžikistano specialistu. Taip pat nusimanė ir su Rusija draugiškus santykius palaikančios Sirijos politiniuose bei kariniuose reikaluose. Kolegų tvirtinimu, buvo padorus, ramaus būdo, alkoholiu niekad nepiktnaudžiavo.
Todėl po šio pranešimo iš karto pasigirdo versijų, esą žvalgybos generolas mirė ne savo mirtimi, o buvo nužudytas. Šią versiją sustiprino ir aplinkybė, jog iš tikrųjų generolas J.Ivanovas mirė rugpjūčio 6-ąją, bet kažkodėl palaidotas buvo tik po dvidešimt dviejų parų – rugpjūčio 28-ąją. O nekrologas paskelbtas dar vėliau. “Kodėl tiek laiko teko laukti laidotuvių?” – svarstė nžudymo versijos šalininkai.
Nužudymo versijai labai tiko ir aplinkybė, kaip iš tikrųjų mirė J.Ivanovas. Ogi po vandeniu, nardydamas Viduržemio jūroje Sirijos teritoriniuose vandenyse. Artimiausia J.Ivanovo aplinka žinojo, jog generolas mėgsta povandeninį plaukiojimą – niekad nepraleidžia progos panardyti. Šių metų rugpjūčio mėnesį tokia proga kaip tyčia pasitaikė išvykus į Siriją inspektuoti rusiškos karinės bazės. Karinės Viduržemio jūros regiono žvalgybos jau seniai įtarė, kad Sirijoje iki 2011-ųjų Tartus jūrų uoste turi pradėt veikti moderni Rusijos karinių jūrų pajėgų bazė. Taigi generolas J.Ivanovas mirė ne poilsiaudamas, o slaptos tarnybinės komandiruotės metu. Mirė nardydamas Viduržemio jūroje. Žinoma, oficialioji versija tvirtina: nardant sustojo generolo J.Ivanovo širdis, neatlaikiusi krūvių. Tačiau nužudymo versijos šalininkai įsitikinę, jog generolą pašalinti sumaniusios jėgos sugadino povandeninio nardymo aparatūrą, ir generolas po vandeniu tiesiog užduso. Žodžiu, buvo suvaidintas nelaimingas atsitikimas.
Įtarimų kelia ir žinia, jog drauge su generolu tądien nardė ir du jo kolegos iš GRU. Bet nelaimės dieną du J.Ivanovo kolegos aptikti visiškai girti. Savo valdžiai jie tvirtino, jog išgėrė degtinės tik po to, kai suprato, kas gi iš tiesų nutiko jų viršininkui. Įtariama, kad nuo alkoholio apsvaigę GRU karininkai žino tikrąją generolo mirties priežastį. O ta priežastis – ne sutrikusi širdis, bet specialiai sugadintas nardymo aparatas. Generolą pažįstantys kolegos abejoja, kad išgėręs generolas būtų nutaręs panardyti.
Artimiausia generolo aplinka įsitikinusi, jog J.Ivanovas turėjo daug įtakingų priešų islamo pasaulyje. Ypač jo nekentė nuo Rusijos atsiskirti siekiantys čečėnai ir tadžikai. Čia galėjo būti įsipainiojusios ir Turkijos ar Irano žvalgybos, kurioms rūpi, ką gi iš tiesų Sirijoje stato kariniai rusų specialistai.
Nuotraukoje: Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo žvalgybos viršininko pavaduotojas Jurijus Ivanovas.
2010.10.27
