Seksualiai „pažangiausiose“ Europos šalyse – Anglijoje ir Švedijoje – jau pradedama įgyvendinti tai, apie ką Lietuvoje „Gender Loops“ projekto stūmėjai tegalėjo pasvajoti.
Švedų dienraštis „Aftonbladet“ aprašo vaikų darželį, kuriame vaikai auginami tariamai neutralioje lyčių santykių atmosferoje. O „Daily Mail“ rašo apie privalomą homoseksualistų problematikos įtraukimą į įvairių pamokų turinį.
Žinoma, homodiktatūros sąlygomis šioms naujovėms išsakoma tik labai švelni kritika, jokių kalbų apie vaikų žalojimą ir iškrypimų platinimą.
„Besiruošdami Šventos Liucijos šventei rašėme apie kepėją. Žodelis „jis“ (han) buvo pakeistas neutraliu belyčiu naujadaru hen.“
Stokholmo Södermalmo rajono darželyje „Egalia“ – visi draugai. Ir čia niekas nėra berniukas ar mergaitė – visi vaikai vadinami belyčiu asmenvardžiu „hen“ (artimiausias vertinys būtų rusiška nekatroji giminė „ono“ – vert. past.). „Mes nelaikome paslaptyje, kad lytys yra skirtingos, tačiau vaiko nereikia nuo pat gimimo kišti į biologinės lyties gniaužtus,“ – sako darželio vedėja Gabriela Martinson.
Vaikų sąsiuviniai, spintelės, dėtuvės beigi krepšeliai – viskas išmarginta vaivorykštinėmis spalvomis, idant būtų išvengta „lytiškumo“, skirstant į „berniukišką“ mėlyną ir „mergaitišką“ rožinę spalvas – čia viskas apgalvota iki mažiausių smulkmenų.
„Mes pradėjome nuo idėjos, kad visi yra lygūs, ir laikomės to kiekviename žingsnyje: ar tai būtų laisvalaikio planavimas, ar naujas inventorius, ar tiesiog pokalbiai ar naujos mintys,“ – porina darbuotoja Lota Rajalin, kuri kuruoja dar šešis (vis dar tradicinės pakraipos – vert. past.) darželius Stokholmo mieste ir specializuojasi „lyčių pedagogikoje“ (šved. genuspedagogik).
„Nuo kitų darželių skiriamės tuo, kad deriname Montesori ugdymo principą su lytine pedagogika ir lyčių lygybe, taigi tai nėra vien lytiniu pagrindu sukurtas vaikų darželis,“ – aiškina Gabriela. Ji taip pat yra ir pagrindinė darželio pedagogė.
Vengiama tradicinių knygų
Žaidimų kambaryje galime pamatyti viryklę, skrudintuvę, prekybos centro vežimaitį – viskas iš šviesaus nedažyto medžio. Lentynėlėje – kruopščiai atrinktos knygos. „Mes renkamės literatūrą, kurioje dominuoja vieniši arba tos pačios lyties tėvai,“ – sako Gabriela. Tikslas – suteikti vaikui pasirinkimo galimybę, tačiau panagrinėjus paaiškėja, kad pasirinkimo laisvės kaip ir nėra, nes visos knygutės yra, švelniai tariant, siauros pakraipos.
„Heterošeimų pagrindu prirašytos literatūros apstu ir už darželio sienų,“ – teisinasi Gabriela. „Galbūt kai kam gali atrodyti, kad perlenkėme lazdą, tačiau mes tiesiog bandome išlaikyti vaiko pasirinkimo laisvę sudarydami atsvarą šioje konservatyvioje visuomenėje, kur viskas persunkta lytine segregacija.“
„Gauna visas galimybes“
Mažos tamsaus gymio skudurinės lėlytės visos vienodos kaip du vandens lašai – be mažiausios užuominos į lytiškumą. „Mes nenorime eliminuoti biologinės lyties, mūsų tikslas – dirbti „socialinės lyties“ kryptimi“, – aiškina Lota Rajalin. O visų svarbiausia yra tai, kaip suaugę bendrauja su vaikais – juk lytiškumą ne vietoje galime parodyti net reaguodami į verkiantį vaiką…
„Mes galvojame, kad visi esame lygūs, tačiau net kasdienėse situacijose privalome reaguoti taip, kaip mums nurodo mūsų lytis, ir dauguma mūsų tiesiog vaidiname visuomenės primestus vaidmenis, bet tai nėra priimtina ir aš nematau čia nieko blogo, jei mes, ugdydami vaiką, suteikiame jam visas galimybes,“ – tęsia toliau Gabriella, „Todėl pokalbiai taip pat yra labai svarbu – mes nenaudojame tokių žodžių, kaip „berniukas“ ar “mergaitė“ – vietoj to naudojame pakaitalus, tarkime, „persona“ ar „asmuo“.
„Tačiau niekados nesistengiame kreipti vaikų viena ar kita linkme,“ – skuba raminti Lota Rajalin. „Jie niekada neklysta, patys pasirinkdami ir pažindami save – žodžiai „jis“ ir „ji“ nėra uždrausti, tačiau mes linkę juos pakeisti neutraliu belyčiu kreipiniu „hen“.
Kodėl tai taip svarbu?
Todėl, kad visada yra „jis“. Vyriškoji giminė jau tapo norma ir šios giminės žodžiai primetinėjami abiem lytims nuo pat gimimo, žodis „ji“ praktiškai nėra naudojamas ir tai nėra normalu. „Kartais klystame ir mes, kartais išsprūsta žodžiai, kurie aiškiai apibrėžia vaiko ar daikto lytį, sunku to išvengti kasdieniame bendravime, tačiau mes stengiamės,“ – atvirauja Lota Rajalin.
Ar nebus kultūrinio šoko vaikui paaugus? „Tai tipiškas ir klaidingas visuomenės požiūris į tai, ką mes darome. Bet jei nepradėsime to jau dabar, vėliau bus dar blogiau. Žinoma, tai bus problema, kai vaikai po šio darželio pradės eiti į mokyklą, tačiau tikimės, kad jie išeis į gyvenimą stiprūs ir suvokdami savo pasirinkimo laisvę.“ – užbaigia Lota Rajalin.
Post scriptum. Kilus dideliam visuomenės susidomėjimui ir išaugus eilei pavasarį bus atidarytas naujas darželio skyrius. Vieni laimingi tėveliai džiūgauja, jog vaikai pagaliau turi galimybę išsivaduoti iš „lytinių pančių“, kiti – kad tai tiesiog „modernu“.
Gėjų tema matematikos uždaviniuose – net keturmečiams
Paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje apie homoseksualumą maži vaikai bus mokomi per matematikos, geografijos, gamtos mokslų bei anglų kalbos pamokas. Tai dalis vyriausybės remiamo vajaus „švęsti su gėjų bendruomene“ vadinamąjį LGBT istorijos mėnesį.
Matematikos pamokose yra siūloma naudoti uždavinius su homoseksualiais veikėjais. Geografijos pamokose mokiniams užduodamas klausimas, kodėl homoseksualai keliasi iš kaimų į miestus, o tokios frazės kaip „viešas pasiskelbimas“ (angl. outing) bei „pasididžiavimas“ vartojamos kalbos pamokose.
Pamokų planai sudaromi taip, kad būtų kalbama apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų problemas ir teoriškai gali būti naudojami mokant vaikus nuo vos keturių metų amžiaus. Tai taip pat reiškia, kad mažiesiems būtų rodomi paveiksliukai su tos pačios lyties poromis, skaitomos tokios knygos kaip „O tango šokama trise“ (angl. „And Tango Makes Three“), kurioje pasakojama apie du vyriškos lyties pingvinus, auginančius mažylę pingviniukę (jos įkvėpimo šaltinis buvo įvykis Niujorko zoologijos sode). Besimokantys statistikos galės naudoti gyventojų surašymo duomenis apie homoseksualų skaičių Anglijoje.
Kritikuojamas ne homoseksualizmo temų įtraukimas, o jų perteklius
Kritikai įspėja, kad šis vajus tik be reikalo švaisto išteklius ir nukreipia dėmesį nuo mokymosi. Taip pat pažymima, kad Britanijos mokyklų reitingai matematikos, anglų kalbos ir gamtos mokslų atžvilgiu pasaulyje smunka. Nors tokie pamokų planai nėra privalomi, juos remia Švietimo departamentas, o mokyklos juos galės parsisiųsti iš interneto tinklalapio „Schools Out“. Sju Sanders iš „Schools Out“ tvirtino: „Mes tik stengiamės priminti mokytojams, kad LGBT žmonės sudaro gyventojų dalį ir plačiau mąstant juos galima įtraukti beveik į visas pamokas.“
Deividas Votkinsas, mokytojas, dirbantis su šia programa, klausė: „Kai sprendžiami matematikos uždaviniai, kodėl juose būtinai turi būti tradicinė šeima ar vaikinas su mergina? Kodėl ne du vaikinai ar dvi merginos? Čia nemokoma apie gėjus, tiesiog parodoma vaikams, kad yra ir kitokių žmonių.“ Tačiau Kreigas Viteikeris, priklausantis Konservatorių partijai, be to, išrinktas į Švietimo komitetą, teigė: „Pagrindinių dalykų mokymosi lygis yra smukęs pernelyg žemai ir mokytojams derėtų labiau susikoncentruoti į esmę.“
„Tai ne homofobija, nes esama ir kitų mokymo programų, kuriose išsakoma parama LGBT,“ – tvirtino Džonas Okonelis, „Mokesčių mokėtojų“ kampanijos atstovas. „Tėvai gali suabejoti, ar tinkamai naudojamos lėšos, ypač kai taip dažnai girdime apie ribotas biudžeto galimybes.“
Tokio mokymo planams iš dalies nevyriausybinė organizacija Mokyklų lavinimo ir vystymo agentūra mokykloms skyrė 35 000 svarų sterlingų. Planai turi būti paviešinti vasarį, prasidėjus LGBT istorijos mėnesiui. Kaip pasakojo Švietimo departamento atstovas spaudai, „Tai nėra privaloma mokymo medžiaga. Mokyklos direktorius ir mokytojai turi patys nuspręsti, kokia medžiaga geriausiai ugdys lygybę ir toleranciją.“
LGBT istorijos mėnuo minimas nuo 2005 metų, anksčiau dėmesys buvo skiriamas įžymiems homoseksualams. Kaip teigiama departamento tinklalapyje, tokiems esą priklausė Romos imperatorius Adrianas ir Renesanso dailininkas Mikelandželas.
Vertė Andraika ir Mintis
2011.02.12
