Didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuotos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2016″ vyko kovo 8-16 d. Intensyviausi veiksmai Klaipėdoje vyko kovo 12-13 d., dalis jų – ir nakties metu. Pratybų tikslas buvo treniruoti Lietuvos kariuomenės pajėgas atlikti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis hibridinio karo atveju.
{Norėdami pamatyti visas Linos Ambroževičiūtės ir Ieva Budzeikaitės nuotraukas, spaskite bet kurią iš šių pirmųjų}
Iš viso šiose pratybose dalyvavo apie 3 tūkst. karių, maždaug 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Kovo 15-16 d. bus pašaukta 3 tūkst. rezervo karių.
Antrą kartą rengiamų šios serijos pratybų scenarijus sukurtas taip, kad per pratybas būtų galima treniruoti, patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacines ir greitojo reagavimo pajėgas siekiant kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu maksimaliai apsaugojant civilius gyventojus ir jų turtą.
Kartu su Lietuvos kariais Klaipėdoje treniravosi Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, savivaldybių atstovai, ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Pratybų scenarijuje buvo modeliuojamos įvairiausio pobūdžio grėsmės, nuo hibridinio karo iki teroristinių išpuolių. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į strateginių infrastruktūros objektų apsaugą (suskystintų dujų terminalas, Klaipėdos jūrų uostas ir kt.)
Pagal pratybų scenarijų, nežinomos ginkluotos grupuotės kėlė neramumus ir riaušes Klaipėdoje, užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams nuslopinti, į pagalbą buvo pasitelktos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo ir Taikos meto užduočių operacinės pajėgos.
Taip pat buvo įsteigtos karinės operacijų teritorijos. Taip pat buvo imituojami įvairiausio pobūdžio incidentai, siekiant stabilizuoti situaciją, treniruotis tinkamai užtikrinti Klaipėdos miesto gyventojų saugumą.
Kovo 15-16 d. vyko paskutinis pratybų „Žaibo kirtis 2016″ etapas. Jo metu buvo atliekama dalinė parengto rezervo karių mobilizacija – pašaukti karo prievolininkai turėjo atvykti į įsteigtus keturis šaukimo punktus: Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Utenoje. Nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, esant reikalui būtų papildomos parengto rezervo kariais.
Šaukimo pranešimai išsiųsti 3 tūkst. 2000-2008 metais Lietuvos kariuomenėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje tarnavusiems karo prievolininkams.
Planuojama į šias pratybas atvykusius ir sveikatos problemų neturinčius rezervo karius kviesti į šių metų rudenį vyksiančius rezervo karių mokymus Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų ir generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionuose.
XXX
Apie nacionalines Taikos meto užduočių operacines pajėgas ir greitojo reagavimo pajėgas
Taikos metu Lietuvos kariuomenė, vykdydama jai nustatytas užduotis, remia civilines valdžios institucijas ekstremalių situacijų atveju. Šių užduočių įgyvendinimui treniruojamos ir pasitelkiamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. 2016 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai – apie 700 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų.
Taikos meto operacinių užduočių pajėgos buvo suformuotos 2009 m. ir budėti pradėjo nuo 2010 m.
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų, taip pat Karinių oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, artilerijos, logistinės ir medicinos paramos vienetų. Šios pajėgos yra pasirengusios veikti per 2 valandas nuo įsakymo gavimo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerijos internetinis puslapis www.kam.lt.
Nuotraukų autorės – vrš. Lina Ambroževičiūtė ir Ieva Budzeikaitė (kam.lt).
2016.03.17; 06:01
