Naujausi partijų reitingai: sėkmingiausi – socialdemokratai

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo pasikeitimus partijų reitingų lyderių trejetuke – valdantieji „valstiečiai” dėl antros ir trečios vietų varžosi su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

 

Liepos 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, „valstiečių” turimam visuomenės palaikymui, lyginant su analogiška apklausa prieš mėnesį, šiek tiek smuktelėjus, antrojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė socialdemokratai.

 

Balsą už šią partiją, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, tvirtina atiduosią 12,8 proc. rinkėjų (birželio mėn. tokių buvo 12,6 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija taip pat yra vienintelė partija, kuri visuomenėje vertinama labiau palankiai – 48 proc., nei nepalankiai – 38 proc., parodė apklausa. 

 

Tuo tarpu į trečiąją reitingų lentelės vietą, nors ir paklaidos ribose su antrąja vieta, tačiau vis dėlto žemyn nukritusiems „valstiečiams” paramą deklaruoja 12,1 proc. piliečių (birželį tokių buvo 13,4 proc.). Juos nepalankiai vertina daugiau nei pusė – 58 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 36 proc. respondentų.

 

Nežymiai svyruojantys konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Šiai partijai paramą rinkimuose šiuo metu būtų linkę deklaruoti 14 proc. šalies gyventojų (birželio mėn. palaikymas siekė 14,9 proc.). Konservatoriams nepalankumą jaučia 57 proc. apklaustųjų, o labiau palankiai partiją vertina 32 proc. respondentų.

 

Šalia ar šiek tiek viršijusios 5 proc. rinkėjų palaikymo rinkimuose ribą rikiuojasi dar 3 politinės partijos: balsą atiduoti už Tvarką ir teisingumą ketino 6,9 proc. piliečių (prieš mėnesį „tvarkiečių” palaikymas siekė 5,8 proc.). Juos labiau palankiai vertina 38 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.

 

Už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 5,7 proc. (birželio mėnesį „darbiečius” palaikė 5,1 proc.) rinkėjų, o partijai bendrą palankumą jaučia 29 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu nepalankiai Darbo partiją vertina 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Šeštoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis, už kurį šiuo metu rinkimuose balsuotų 4,7 proc. respondentų (birželį liberalų palaikymas siekė 5,3 proc.). Liberalų sąjūdį labiau palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 53 proc. apklaustųjų.

 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” atlikti tyrimai rodo, kad toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai paramą deklaruoja 3,5 proc. respondentų (birželį parama jiems siekė 3,4 proc.). LLRA-KŠS susilaukė didžiausios dalies nepalankiai partiją vertinusių respondentų – 63 proc. Palankiai tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akciją vertina 20 proc. apklaustųjų.

 

Iškart po jų – 2,7 proc. paramos sulaukusi Lietuvos centro partija (birželio mėn. palaikymas siekė 2,2 proc.), kuriems palankumą jaučia 25 proc. respondentų, o nepalankumą – 53 proc.

 

Naujoji parlamentarės Aušrinės Armonaitės vedama Lietuvos laisvės partija šiuo metu rinkimuose sulauktų 2,4 proc. palaikymo, ją palankiai vertina 17 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.

 

Nors įsteigta birželio pabaigoje, Laisvės partija reitinguose lenkia buvusio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus). Pastarosios politinės jėgos palaikymas pastaraisiais mėnesiais nesikeitė – visuomenės palaikymo jie sulauktų iš 2,3 proc. respondentų, o labiau palankiai Lietuvos laisvės sąjungą vertina 25 proc., tuo tarpu labiau nepalankiai – 57 proc.

 

Valdančiojoje daugumoje esančių „socialdarbiečių” palaikymas per pastaruosius mėnesius ūgtelėjo nežymiai. Šiuo metu partiją palaiko 1,8 proc. respondentų (birželio mėnesį „socialdarbiečius” palaikė 1 proc.) ir ši Gedimino Kirkilo vadovaujama partija lieka reitingų lentelės apačioje. Labiau palankiai Lietuvos socialdemokratų darbo partiją vertina 31 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 52 proc.

 

Didžiausias palankumo ir nepalankumo vertinimų santykis atsispindi respondentams įvertinant LLRA-KŠS – nepalankiai juos vertina 63 proc. respondentų, o palankiai – 20 proc. Mažiausias santykis matomas Tvarkos ir teisingumo vertinime (palankiai vertina 37 proc. respondentų, o nepalankiai – 48 proc.).

 

Tuo tarpu trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

 

 

Komentuodama apklausų rezultatus, „Baltijos tyrimų” sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad tai, jog socialdemokratai reitinguose kyla bei dalijasi antrą ir trečią vietas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) parodo dalies kairiųjų pažiūrų rinkėjų sugrįžimą prie socialdemokratų palaikymo, kurie, pasak sociologės, daug dirba dėl sėkmingo pasirodymo rinkimuose, ką parodė ir praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai.

 

„Valstiečiai” po truputį praranda pozicijas, o šių dviejų partijų elektoratai yra panašūs. Per praėjusius rinkimus valstiečiai-žalieji buvo pakankamai daug perėmę tų rinkėjų, kurie anksčiau balsuodavo už socialdemokratus ir dabar panašu, kad dalis tų rinkėjų vėl grįžta pas socialdemokratus”, – Eltai sakė „Baltijos tyrimų” direktorė R. Ališauskienė.

 

Jos teigimu, nors didesnė dalis, kaip parodė atliktas tyrimas, socialdemokratus vertina palankiai, tai nebūtinai reiškia, kad jų rinkėjai ateis balsuoti. Tai, pasak R. Ališauskienės, bus darbo mobilizuojant rinkėjus rezultatas.

 

„Konservatorių rinkėjas labai disciplinuotas. Jeigu jam ši partija patinka, jis tikrai ateina balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų vertinimai gali būti neblogi, bet nebūtinai tai reiškia, kad žmonės ateina už juos balsuoti. Tai yra du skirtingi dalykai: vienas dalykas, kaip atrodo pati partija, ką apie ją galvoja, o kitas – kiek ji sugeba mobilizuoti žmones, ateinančius balsuoti”, – komentavo reitingus R. Ališauskienė.

 

Ji taip pat pridūrė, jog jau ne vieną mėnesį iš eilės krintantys „valstiečių” reitingai turėtų būti didelis signalas partijai, į kurį verta jiems atsižvelgti.

„Tai seniai jiems turėjo būti signalas. Nes jie Seimo rinkimuose labai gerai pasirodė, turėjo tikrai labai didelį palaikančių ratą – per 30 proc., bet jį praktiškai trigubai išbarstė, nes reitingas dabar tris kartus sumažėjęs ir ta mažėjimo tendencija toliau yra, tai jiems yra didelis skambutis. Aišku, Lietuvoje daugeliu atvejų taip vyksta, kad tarsi švytuoklė – kiekvieni Seimo rinkimai iškelia vis kažką kito, tai čia labai naujo nėra, bet mobilizuotis jie turėtų. (…) Kažkaip daugiausia skandalų arba triukšmų politinėje erdvėje ir susiję su valdančiąja partija”, – pridūrė sociologė.