Naujausios apklausos: neaiški pozicija dėl verslo Rusijoje V. Matijošaičiui kainavo gyventojų palaikymą

Lietuvai gyvenant informacijos apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje sraute, Eltos užsakymu atliktos naujausios apklausos rodo, kad gyventojų požiūris į politines partijas per mėnesį esmingai nepasikeitė.

 

Tačiau to paties pasakyti negalima apie politikų vertinimus. Panašu, kad gyventojai liko nesupratę Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pasiaiškinimo, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje.

 

Lyginant su vasario mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, kovo 10–24 dienomis gyventojų nuomonė buvo kiek blogesnė valdančiųjų konservatorių atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu teigiančių, kad balsuotų už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją, buvo 9,3 proc. gyventojų. Tai yra 2,4 procentinio punkto mažiau, nei buvo ankstesnėje apklausoje (vasarį TS-LKD palaikymas siekė 11,7 proc.). Su tokiu rezultatu Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai įsitaisė trečiojoje reitingų lentelės vietoje.

 

Antrą mėnesį iš eilės lydere reitingų lentelėje išlieka Sauliaus Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“. Tai, kad turi norą balsuoti už šią politinę jėgą, kovą tvirtino 13,2 proc. apklaustų respondentų. Panašiai tiek buvo ir beveik mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (13,7 proc. vasarį).

 

Antrieji reitingų lentelėje lieka Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsą kovą ketino atiduoti 12,6 proc. rinkėjų, iš esmės tiek pat (12 proc.) buvo ir vasarį.

 

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis: kovą šią partiją palaikė 7,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau – 6,7 proc. apklaustųjų. Už liberalų nugarų – partija „Laisvė ir teisingumas“. Šį politinį darinį kovą palaikė 6,9 proc., o vasarį – 6,2 proc. gyventojų.

 

Tai, kad galėtų balsuoti už „darbiečius“, pirmąjį pavasario mėnesį prisipažino 5,4 proc. Lietuvoje gyvenančių respondentų (vasarį tokių buvo 6,2 proc.).

 

Paskutiniai tarp partijų, peržengiančių 5 proc. palaikymo barjerą, – „valstiečiai“. Dar ne taip seniai buvusius reitingo lyderius kovą palaikė 5,3 proc. gyventojų. Vasarį Ramūno Karbauskio vedamos partijos palaikymas siekė 6,1 proc.

 

Toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (kovą ją palaikė 3,5 proc., vasarį – 2,6 proc. gyventojų), Laisvės partija (kovą palaikė 3 proc., vasarį – 2,9 proc. gyventojų). Apie 1 procentinį punktą sukasi Lietuvos regionų partijos (1 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (0,6 proc.) palaikymas.

 

Trys iš dešimties (30,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Panašiai tiek buvo ir vasarį (29,6 proc.).

 

 

Pokyčių yra šiek tiek daugiau, žvelgiant į tai, kaip keitėsi visuomenės požiūris dėl konkrečių politikų. Panašu, kad viešojoje erdvėje tvyrantis pasipiktinimas neprincipinga Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pozicija, stabdant „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje, turėjo įtakos laikinosios sostinės vadovo reitingams. V. Matijošaičio mindžikavimas dėl jo įkurto verslo pasitraukimo iš Rusijos rinkų kainavo bent jau 10 procentinių punktų per mėnesį sumažėjusį palankų vertinimą. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Matijošaitį palankiai kovą vertino 36 proc. gyventojų, o nepalankiai – 47 proc.

 

Lyginant su vasario mėnesio apklausomis, 6 procentiniais punktais sumažėjo ir dvi kadencijas Lietuvai vadovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymas. Ją kovą palankiai vertino 55 proc. gyventojų, o nepalankiai – 36 proc.

 

Taip pat 4 procentiniais punktais suprastėjo kontraversiškai vertinamo Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas. Tuo metu 3 procentiniais punktais pablogėjo pastaruoju metu viešojoje erdvėje mažai matomos socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas. Kovą ją palankiai vertino 50 proc., o nepalankiai – 34 proc. Taip pat 3 procentiniai punktais sumažėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai – 43 proc.)

 

 

Vienintelis tarp politikų, kuris gali pasidžiaugti šoktelėjusiu palankiu vertinimu, – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Per mėnesį šio pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai matomo politiko palankus vertinimas paaugo 6 procentiniais punktais. Paskutinių apklausų duomenimis, A. Anušauską palankiai vertino 53 proc. gyventojų, o nepalankiai – 24 proc. Su tokiais vertinimo rodikliais jis rikiuojasi 4 vietoje tarp visų reitinguotų politikų. Be to, A. Anušauskas yra palankiausiai vertinamas ministras Ingridos Šimonytės Vyriausybėje.

 

 

Tuo metu kitus Vyriausybės narius visuomenė yra linkusi vertinti kur kas kritiškiau. Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų (nepalankiai įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų) kovą – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (nepalankiai vertina 75 proc., o palankiai – 16 proc.). Geru vertinimu negali pasigirti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (75 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai) bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (66 proc. nepalankiai ir 26 proc. palankiai). Į šį ratą patenka ir pati premjerė Ingrida Šimonytė (63 proc. nepalankiai ir 32 proc. palankiai).

 

Visuomenė taip pat nepalankiai vertina profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 72 proc. nepalankiai ir 21 proc. palankiai), parlamentarą Petrą Gražulį (70 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai). Sąrašą galiausiai užbaigia europarlamentaras Valdemaras Tomaševskįs (62 proc. nepalankiai ir 11 proc. palankiai).  

 

 

Palankiausiai vertinamų politikų sąraše – trys Lietuvos prezidentai. Gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (81 proc. vertina palankiai, 11 proc. – nepalankiai). Šiuo metu prezidento pareigas einantį Gitaną Nausėdą palankiai vertina 67 proc., o nepalankiai – 26 proc. Toliau reitinge rikiuojasi D. Grybauskaitė, A. Anušauskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (palankiai vertina 52 proc., o nepalankiai – 29 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai 51 proc., o nepalankiai 22 proc.), LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (palankiai 50 proc., o nepalankiai 34 proc.). Tarp politikų, kuriuos labiau vertina palankiai nei nepalankiai, yra ir S. Skvernelis (palankiai 48 proc., o nepalankiai 43 proc.).

 

 

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, per mėnesį esmingų pokyčių partijų vertinime neįvyko. Anot jos, Lietuvos politinėms jėgoms iš esmės laikantis identiško požiūrio į Rusijos keliamas grėsmes bei vykstantį karą Ukrainoje, didesnio pagrindo reitingų dinamikai nėra. Juo labiau, kad būtent karo Ukrainoje tema yra persmelkusi ir visą Lietuvos viešąją erdvę.

 

„Ši apklausa buvo jau prasidėjus karui, ir kažkokių pokyčių partinėje linijoje nebuvo. Praktiškai visos partijos ir laikosi vienodos pozicijos. Išskyrus galbūt Jedinskio pasisakymus“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė. 

 

Jei, tęsė sociologė, nacionaliniu lygmeniu būtų išryškėjusios skirtys dėl, pavyzdžiui, saugumo ar Rusijos vertinimo klausimų, situacija ir partinių reitingų lentelėje būtų visai kitokia.

 

Žinoma, didesnius partijų pasistumdymus galėjo lemti ir dar žiemos pabaigoje virusios diskusijos dėl išaugusių kainų. Visgi, sutiko R. Ališauskienė, karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo temos viešojoje erdvėje viską užgožė.

 

„Dėl socialinių klausimų nebuvo didelės diskusijos arba bent jau tokios, kuri sugebėtų permušti karo temą. Tais klausimais, kuriais partijos nuomonės gali išsiskirti, – tai juos karo tematika nustumia į antrąjį planą. Žmonėms problemų tai nenustumia, bet pakoreguoja partijų elgesį ir retoriką“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

 

 

Tuo metu komentuodama Kauno miesto mero V. Matijošaičio situaciją, R. Ališauskienė neskubėjo dėti taško laikinosios sostinės mero politinėje karjeroje. Keli pastaruoju metu kilę skandalai, jos manymu, dar nebūtinai reiškia, kad tai taps priežastimi kadaise gausioms V. Matijošaičio simpatikų gretoms nebegrįžti ateityje.

 

ELTA primena, kad V. Matijošaitis, nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak jo, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Meras pastaruoju metu kritikos susilaukė ne tik dėl „Vičiūnų grupės“ klausimo. Bent jau viešojoje erdvėje V. Matijošaičiui, kaip politikui, nepagelbėjo tai, kad kilo korupcijos skandalas jo vadovaujamos savivaldybės administracijoje. Jos epicentre – rekordinį kyšį galimai paėmęs jau buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

 

Komentuodama skandalą dėl „Vičiūnų grupės“, R. Ališauskienė akcentavo, kad reikėtų bent jau kelių mėnesių, jog būtų galima pasakyti, ar politinei V. Matijošaičio karjerai Kaune neatėjo galas.

 

„Tai pirminė reakcija į naujienas. Todėl sunku būtų pasakyti, ar čia jau viskas aišku. Reikia bent jau poros mėnesių, kad matytųsi, ar negrįžtamą žalą sau pasidarė, ar tai daugiau pirminė emocinė gyventojų reakcija. Visgi jis nėra nacionalinis veikėjas, tuo labiau kad jis nėra partinis“, – sakė R. Ališauskienė.