Naujojo parlamentinio tyrimo iniciatyva kol kas atidėta
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva Seime kol kas atidėta.
Seimas ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“, – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas. Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pateikė nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pažymėjo, kad NSGK jau buvo atlikęs panašų tyrimą dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio ir vėl tenka svarstyti tokį klausimą likus metams iki naujų Seimo rinkimų. Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
Suabejojusi dėl tyrimo Seimo narė Aušrinė Armonaitė sakė, kad „paskandinsime šitą tyrimą detalėse, o esmė gali būti neišsiaiškinta“.
Seimo narys Simonas Gentvilas mano, kad šio tyrimo negalima patikėti NSGK, kuris ir pats yra esą prisidirbęs. „Tyrimas liestų tik 4 NSGK narius, jie gali nusišalinti, taip pat yra pakaitiniai komiteto nariai“, – atsakė D. Gaižauskas.
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė tirti, ar nebuvo daryta įtakos sudarant naują valdančiąją daugumą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas atkreipė dėmesį į NSGK pirmininko problemą. Seimo etikos sargai nustatė, kad Seimo narys D. Gaižauskas buvo paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir taip pat liko Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, todėl kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami išspręsti susidariusią situaciją. „Aš nuolatos prašau atleisti, atsistatydinimo pareiškimą iš komisijos pirmininko pareigų esu parašęs jau seniai“, – į priekaištus atsakė D. Gaižauskas.
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Painus klausimas
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
