Nepalankiai vertinančių R. Šimašių padaugėjo 22 proc.

Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento, Vyriausybės, Seimo pirmininkės vertinimai, tai rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

 

Tuo metu dviejų politikų – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir premjerės Ingridos Šimonytės vertinimai šių metų rugpjūtį yra patys prasčiausi nuo tada, kai apklausose jie pradėti vertinti.

 

Per šiuos 3 mėnesius visuomenė palankiau ėmė vertinti tik dvi kadencijas Lietuvai vadovavusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.

 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė sako, kad tokios tendencijos yra rimtas signalas dabartinei valdančiajai daugumai.

 

„Daugelis apklausų rodė panašų vaizdą, kad reitingų kritimas yra didelis. Čia yra kuo susirūpinti dabartinei Vyriausybei“, –  Eltai apklausos rezultatus komentavo A. Ramonaitė.

 

Lyginant su gegužės pabaigoje vykusia apklausa, labiausiai (18 proc.) sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina sostinės merą R. Šimašių, o dar santykinai daugiau už kitus sumažėjo palankiai vertinančių trijų svarbiausių valdžios institucijų vadovus – prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai vertinančių sumažėjo 12 procentinių punktų), premjerę Ingridą Šimonytę (9 proc.) bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (7 proc.).

 

Per šį laikotarpį 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą Virginijų Sinkevičių ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Seimo narį Aurelijų Verygą, žurnalistą Andrių Tapiną bei Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, o 4 procentiniais punktais pablogėjo dar 5 politikų vertinimas (Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės bei Valdemaro Tomaševskio).  

 

 

Labiausiai per paskutinius mėnesius blogėjo šalies gyventojų nuomonė apie R. Šimašių. Lyginant su gegužės mėnesiu, palankiai jį vertinančių sumažėjo 18 procentinių punktų bei vertinančių nepalankiai padaugėjo net 22 procentiniais punktais (2021 m. gegužę 39 proc. jį vertino palankiai ir 47 proc. nepalankiai). Iki tol geriausiai R. Šimašių šalies gyventojai buvo įvertinę 2015 m. balandį (tada jį palankiai vertino 61 proc. ir nepalankiai 18 proc.).

 

VU TSPMI politologės nuomone, konkreti tokio vertinimo priežastis yra po R. Šimašiaus vestuvių su architekte Gilma Teodora Gylyte kilę klausimai dėl galimo interesų konflikto.

 

„Turbūt tai susiję su ta istorija dėl vedybų ir po to iškilusiais klausimais dėl interesų konfliktų. Aišku, čia galima bandyti ieškoti ir kitų priežasčių, kaip Laisvės partija. Bet spėčiau, kad čia vis tiek ta priežastis tokia pakankamai banali ir konkreti“, –  įsitikinusi A. Ramonaitė.

 

 

Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc.  vertino palankiai ir 61 proc.  nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc.  palankiai ir 67 proc.  nepalankiai). Palankiausiai I. Šimonytė buvo vertinama 2016 m. lapkritį, kai daugiau nei pusė (53 proc. ) apklaustų gyventojų ją vertino palankiai ir trys iš dešimties (29 proc. ) nepalankiai.

 

Pasak A. Ramonaitės, toks I. Šimonytės vertinimas kur kas labiau susijęs ne su migrantų krize ir COVID-19 pandemija, tačiau su valdančiųjų reakcija į pastaraisiais mėnesiais šalyje vykusius protestus.

 

„Aišku, viena vertus, tos dvi krizės susidėjo, bet čia turbūt yra rimtesnė problema: tie protestai, kurie vyko, tebevyksta, jie atspindi šitą situaciją, nes tai nėra kelių žmonių, kurie atėjo, nuomonė, bet vis dėlto išreiškiantys ir platesnį nepasitenkinimą Vyriausybės veikla“, –  svarstė politologė.

 

„Bijau, kad čia viena iš pagrindinių problemų gal ir yra nelabai teisingas atsakas į tuos protestus. Per tuos paskutinius mėnesius, objektyviai žiūrint, niekas čia kažkaip nepakito, nepablogėjo situacijos valdymas, bet pablogėjo žmonių supratimas apie Vyriausybę dėl neteisingai pozicionuojamo santykio su visuomene“, –  pridūrė ji.

 

 

Kaip parodė 2021 m. rugpjūčio antroje pusėje vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: bažnyčia (71 proc. ), Prezidento institucija (61 proc. ) bei savivaldybėmis (57 proc. ). Kaip ir anksčiau, mažiausiai gyventojai pasitiki Lietuvos Vyriausybe (27 proc. pasitiki ir 68 proc. nepasitiki) ir Lietuvos Seimu (18 proc. pasitiki ir 78 proc. nepasitiki).

 

Lyginant su prieš 3 mėnesius vykusia apklausa (2021 m. gegužę), nepasikeitė tik bažnyčios vertinimas, o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo. Labiausiai (13 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 74 proc. iki 61 proc. ), 10 procentinių punktų per šį laikotarpį sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Vyriausybe (nuo 37 proc. iki 27 proc. ) ir Lietuvos žiniasklaida (nuo 52 proc. iki 42 proc. ), o 7 procentiniais punktais pablogėjo Seimo vertinimas (nuo 25 proc. iki 18 proc.).

Tai, kad sumažėjo tiek paties prezidento G. Nausėdos, tiek Prezidentūros teigiamas vertinimas, VU TSPMI politologė priežastis įžvelgia šalies vadovo užimtoje pozicijoje visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldžiusiais klausimais.

 

„Iš paties prezidento jaučiasi blaškymosi, kurią pusę palaikyti. Bet aišku, jam šia prasme yra sunkiau dėl to, kad kai visuomenė yra šitaip susiskaldžiusi, o prezidento reitingai paprastai būna iš principo didesni negu Vyriausybės, o palankus vertinimas būna toks platesnis iš visokių politinių jėgų, nepriklausomai ideologinių pažiūrų. Tai dabar šitoje situacijoje įtikti abiems konfliktuojančioms pusėms yra faktiškai neįmanom. Arba tu netinki vienai arba kitai, arba abiems iš karto, nes neaišku, kurioje pusėje esi“, –  aiškino A. Ramonaitė.

 

 

2021 m. rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. ), o 3 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: Prezidentę D. Grybauskaitę (62 proc. ), prezidentą G. Nausėdą (60 proc. ) bei LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę (56 proc. ). Dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki (Visvaldas Matijošaitis, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis), o likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.

 

 

Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino šeši iš dešimties ar daugiau apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus – Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc. ), Gabrielių Landsbergį (74 proc. ), Vytautą Landsbergį (72 proc. ), R. Šimašių (69 proc. ), Arūną Dulkį (68 proc. ), I. Šimonytę (67 proc. ), Valdemarą Tomaševskį (65 proc. ), Petrą Gražulį (63 proc. ) ir Ramūną Karbauskį (59 proc.).