“Lietuviais esame mes gimę…“, – dainuojame negailestingai mažėjant mūsų skaičiui ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, su didžiuliu skrupulu sekame, kaip mes save pristatome pasauliui ir skeptiškai vertiname pranešimus apie milijonines išlaidas, Lietuvos Vyriausybės skiriamas mūsų šalies įvaizdžio kūrimui.
Neatrasiu „amerikų” pareiškęs, kad tie įvairiausi Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektai – tai daugiau pinigų „plovyklos“ nesąžiningų vertelgų rankose, nes mes nesugebame nei pasidžiaugti savo žymiais pasaulyje tėvynainiais, nei deramai pagerbti jų šviesų atminimą tuo pačiu ir išgarsinant Tėvynę Lietuvą.
Nepakanka turėti Kultūros ministeriją Lietuvos vyriausybės sudėtyje, kad kiekvienas iš mūsų pergyventų dėl tos, anot poeto – „ašaros Dievo aky“, bet, praradus patriotizmo jausmą ir jo neugdant, greitai liksime pasaulio valstybių giliame užkampyje…
Šitaip pradėti savo kreipimąsi į Jūsų internetinę svetainę mane paskatino nepateisinamas ir nedovanotinas lietuviškas užmaršumas, paminint mūsų žymiausio visų laikų šachmatininko Vlado Mikėno šimtąsias gimimo metines (1910.04.17, mirė 1992 metais), nes jis tiek pat svarbus mums tarp šachmatininkų kaip Arvydas Sabonis – krepšinyje.
Mes taip tyliai praleidžiame progą ryškiai suskambėti pasaulyje. Manau, per mažas dėmesys šio šachmatininko pagerbimui yra – Akcinės Bendrovės „Lietuvos paštas” pašto ženklo „Vladui Mikėnui -100 metų” (dailininkas Rimas Tumasonis) išleidimas į apyvartą bei pirmos dienos vokas su pašto ženklu ir suvenyrinis lapas. Ir tai viskas, ką sugebėjau rasti viešojoje erdvėje internete apie šį neeilinį įvykį.
Manau, dar šie metai visai neseniai persirito per ekvatorių, todėl dar yra laiko atitaisyti ar teisingiau pataisyti savo užmarštumą. Turėtume surengti dar šįmet ne vieną tarptautinį Vlado Mikėno atminimo šachmatų turnyrą. Lietuvos Sporto ir kūno kultūros departamentas galėtų pasiūlyti ir kitokių renginių ar iškilmingų paminėjimų, nedovanotinai apsnūdusi ir Lietuvos šachmatų federacija (prezidentas Jonas Sidabras). Ar ne laikas prisipažinti šalies visuomenei, kad esame tokie nedėkingi ir negarbingi.
Pradžiai siūlau prisiminti svarbiausius faktus iš mūsų tėvynainio nueito kelio ir biografijos:
Gimė 1910 metų balandžio 17 dieną Revelyje (dabar Talinas). Tėvas – Jonas Mikėnas (1872-1920), motina – Bronislava Veržbickaitė – Mikėnienė (1875-1945).
1920 – kovo 12d. Estijos karo tribunolo nuosprendžiu Tartu mieste buvo sušaudytas tėvas.
1921 – Pradeda mokytis rusų privatinėje gimnazijoje ir susipažįsta su šachmatais.
1927 – balandžio mėnesį debiutuoja Estijos Šachmatų Sąjungos 10 – mačo turnyre „B” klasėje ir užima 1-ą vietą.
1927/28 Dalyvauja VI Estijos moksleivių pirmenybėse Viljandyje ir užima 1-mą vieta.
1928/29 Dalyvauja VII Estijos moksleivių pirmenybėse Narvoje ir užima 1-mą vietą.(100 proc. rezultatas).
1929 – Baigia Talino rusų privatinę gimnaziją.
1929 – Talino miesto šachmatų čempionas.
1929 – Būdamas Estijos studentų rinktinėje dalyvauja mačuose su Suomijos ir Latvijos studentų rinktinėmis.
1930 – spalio mėn. pradeda šachmatų žurnalisto darbą. Veda šachmatų skyrelį laikraštyje „Esmaspaev” („Pirmadienis”) estų kalba.
1930 – lapkričio mėn. kovoja dėl Estijos šachmatų čempiono vardo Taline su Estijos čempionu A.Tiurnu ir jį nugali.
1930 – Pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame turnyre Suomijoje ir užima 1-ą vietą.
1930 – Dalyvauja tarptautiniame turnyre Taline ir užima 1-ą vietą. Turnyre nugali pretendentą į pasaulio čempiono vardą E.Bogoliubovą.
1931 – gegužės mėn. Klaipėdoje dalyvauja I Baltijos šalių turnyre.
1931 – birželio mėn. atvyksta gyventi į Lietuvą. Kaip Lietuvos Respublikos pilietis turėjo atlikti privalomą karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
1931 – liepos mėn. IV pasaulio šachmatų Olimpiadoje Prahoje, Lietuvos komandoje prie 1-mos lentos pasiekia puikų rezultatą 10 (iš 18). Su pasaulio čempionu A.Aliochinu sužaidė lygiom, nugali įžymujį šachmatininką Vidmarą ir kt.
1931 – rugsėjo mėn. pradeda vadaovauti šachmatų skyreliui dienraštyje „Lietuvos Aidas”. Skyrelį kuruoja iki 1939 m. (su pertraukom).
1933 – balandžio mėn. nugali mače Lietuvos čempioną Ž.Machtą ir tampa Lietuvos čempionu.
1933 – birželio mėn. dalyvauja V pasaulio šachmatų Olimpiadoje Folkestone (Anglija).
1933 – Išleidžia knygą „Šachmatų vadovėlis” – pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba.
1934 – Leidžia šachmatų žurnalą „Šachmatai ir bridžas”.
1934 – Nugali mače P.Vaitonį dėl Lietuvos čempiono vardo.
1935 – Nugali mače I.Vistavieckį dėl Lietuvos čempiono vardo.
1935 – rugpjūčio mėn. dalyvauja VI pasaulio šachmatų Olimpiadoje Varšuvoje.
1936 – rugpjūčio mėn. dalyvauja pasaulio komandinėse pirmenybėse Miunchene.
1937 – Nugali mače P.Vaitonį dėl Lietuvos čempiono vardo.
1937 – gegužės-birželio mėn.dalyvauja I tarptautiniame turnyre Kemeryje. Nugali pasaulio čempioną A.Aliochiną.
1937 – birželio-liepos mėn. dalyvauja VII pasaulio šachmatų Olimpiadoje Stokholme.
1938 – birželio mėn. Kaune žaidžia mačą su pretendentu į pasaulio čempiono vardą S.Floru (Čekoslovakija).
1939 – rugpjūčio-lapkričio mėn. dalyvauja VIII pasaulio šachmatų Olimpiadoje Buenos Airės ir po to tarptautiniame turnyre Rosario (Argentinoje).
1940 – rugsėjo-spalio mėn. pirmą kartą dalyvauja XII TSRS pirmenybių finale. Nugali M.Botviniką.
1941 – birželio mėn. dalyvauja XIII TSRS pirmenybių pusfinalyje Rostove prie Dono, kuris buvo nebaigtas dėl karo pradžios. Persikelia gyventi į Kazanę. Dirba įgaliotinio padėjėju Lietuvos gyventojų, evakuotų į Totorijos, Mordovijos ATSR ir Kuibyševo sr. reikalams.
1942 – Suteikiamas TSRS sporto meistro vardas (pirmajam Lietuvos sportininkui, kartu su lenvaatlečiu A.Šimanu).
1944 – gegužės-birželio mėn. dalyvauja XIII TSRS pirmenybių finale Maskvoje. Finale užima 5-tą vietą.
1944-1947 – Dirba Kaune Lietuvos Sporto komiteto Metodinio – mokomojo skyriaus viršininku.
1948-50 Dirba Vilniuje tose pačiose pareigose.
1949 – spalio – lapkričio mėn. dalyvauja XVII TSRS pirmenybių finale Maskvoje.
1950-70 Respublikinio šachmatų ir šaškių klubo įkūrėjas ir direktorius.
1950 – FIDE tarptautinis meistras (nuo šio vardo įsteigimo). Pirmas Lietuvos šachmatininkas, gavęs šį vardą.
1950 – TSRS nusipelnęs sporto meistras. Pirmas Lietuvos sportininkas gavęs šį vardą kartu su krepšininkais.
1950 – lapkričio – gruodžio mėn. Dalyvauja XVIII TSRS pirmenybių finale Maskvoje.
1950-90 „Švyturio” žurnalo šachmatų skyrelio vedėjas.
1952-72 „Komjaunimo tiesos” laikraščio šachmatų skyrelio vedėjas.
1955 – vasario-kovo mėn. dalyvauja XXII TSRS pirmenybių finale Maskvoje.
1957 – sausio-vasario mėn. dalyvauja XXIV TSRS pirmenybių finale Maskvoje.
1955-62 Estijos didmeistrio P.Kereso treneris.
1955 – rugpjūčio-rugsėjo mėn.dalyvauja Geteborge (Švedijoje), tarpzoninėse pirmenybėse;
1956 – kovo mėn.dalyvauja Amsterdame, pretendentų turnyre;
1956 – balandžio mėn. Hamburge, mače P.Keresas – V.Uncikeris;
1959 – rugsėjo-lapkričio mėn. Blede, Zagrebe, Belgrade – pretendentų turnyre.
1959 – gruodžio mėn. dalyvauja tarptautiniame turnyre „Baltijos jūra – taikos jūra„, Rygoje. Nugali M.Talį.
1962 – rugpjūčio-gruodžio mėn. dalyvauja XXX TSRS pirmenybių finale, Jerevane.
1964 – Sąjunginės kategorijos teisėjas.
1965 – lapkričio-gruodžio mėn. dalyvauja XXXIII TSRS pirmenybių finale, Taline.
1967 – gruodžio mėn. dalyvauja XXXV TSRS pirmenybių finale, Charkove.
1970 – lapkričio-gruodžio mėn. dalyvauja XXXVIII TSRS pirmenybių finale, Rygoje.
1959-87 Šachmatų skyrelio lenkų dienraštyje „Červony Štandar” vedėjas.
1965-70 Lietuvos Profsajungų Respublikinės Tarybos sporto ir turizmo visuomeninio skyriaus vedėjas.
1965 – Lietuvos nusipelnęs Kūno kultūros ir Sporto veikėjas.
1968 – Tarptautinės kategorijos teisėjas.
1969-70 Dalyvavo IX TSRS korespondencinių šachmatų pirmenybėse.
1969-72 Dalyvauja tarptautiniame korespondencinių šachmatų turnyre „Baltijos jūra – taikos jūra”.
1973-83 Dalyvavo I Europos komandinių korespondencinių šachmatų pirmenybėse, TSRS komandoje: pusfinalyje – prie 4-tos lentos, finale – prie 5-tos lentos.
1983 – I Europos komandinių korespondencinių šachmatų pirmenybių nugalėtojas.
1970-82 Dirbo treneriu-dėstytoju Respublikiniame šachmatų šaskių klube.
1971 – liepos-rugpjūčio mėn. dalyvauja VII tarptautiniame festivalyje Liubline. Šiame festivalyje užima 1-mą vietą.
1971 – „Europos Taurės” turnyro susirašinėjant nugalėtojas. Lietuvos komandoje prie 1-mos lentos. (varžybos tęsėsi 1963 – 1972 m.).
1971 – Suteiktas korespondencinių šachmatų (ICCF) tarptautinio meistro vardas.
1973 – gegužės mėn. dalyvauja Estijos atvirose pirmenybėse Taline ir užima 1-mą vietą.
1977 – Lietuvos čempionas. (V.M. 67 metai!).
1978 – liepos-rugpjūčio mėn. dalyvauja tarptautiniame turnyre. Sužaidžia lygiom su pasaulio čempionais T.Petrosianu ir M.Čiburdanidze.
1983 – Europos komandinių korespondencinių šachmatų nugalėtojas. TSRS komandoje prie penktos lentos.
1983-85 Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr.teisėjas: G.Kasparovas – A.Beliavskis; G.Kasparovas – V.Smyslovas; G.Kasparovas – A.Karpovas.
1985 – Dalyvauja Lietuvos atvirose pirmenybėse. (V.M. jau 75 metai!)
1987 – FIDE tarptautinis didmeistris.
1987-92 Dalyvavo tarptautiniame šachmatų turnyre susirašinėjant skirtame Lietuvos šachmatų 100-mečiui. Turnyro nebaigė…
1992 – lapkričio 3d. mirė Vilniuje. Palaidotas Vilniuje Antakalnio kapinėse.
Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema (angl. Mikenas System), kitaip dar Floro-Mikėno sistema (angl. Flohr-Mikenas System) ar Mikėno-Karlso sistema (angl. Mikenas-Carls System) Angliškajame debiute (ECO kodas A18). Valdovės žirgo gynyba dar vadinama Bogoliubovo-Mikėno gynyba.
Kaip matyti iš biografijos, V. Mikėnas priklausė patiems žymiausiems pasaulio šachmatininkams, apie kuriuos juokais sakoma: – „čempionų kileriai“ ,nes jis buvo privertęs pasiduoti tokius šachmatų grandus kaip A. Aliochiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį (pasaulio čempionus) bei D. Bronšteiną, P. Keresą, S. Florą, E. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Štalbergą, G. Marocį. Geriausias V. Mikėno ELO reitingas – 2669.
|
XXXX |
|
|
Dešimties metų likęs našlaitis Vladas Mikėnas pasiekė tokių šachmatų aukštumų, kurių vargu ar kas Lietuvoje bepasieks. Bus gėda, jeigu mes nesuskubsim dar šiais metais ir nepaminėsime šio iškilaus ir garbingo Lietuvos vyro Manau, nesteigsime jokių fondų ir fondelių, nerašysime jokių projektų projektėlių struktūriniams fondams, bet savo širdyje šiuos metus laikydami Vlado Mikėno metais pasistengsime paminėti mūsų tautietį, pradedant mažiausiu Lietuvos kaimeliu ar Airijos didmiesčiu, baigiant Seimu (manau, Česlovas Juršėnas tikrai prisidės) ar Vyriausybe (juk ir dviračiu važiuojant galima žaisti šachmatais) bei Europos Parlamentu (girdėjau, kad Vytautas Landsbergis po šiai dienai liūdi, kad buvusios Sovietų Sąjungos moksleivių šachmatų pirmenybėse, žaisdamas 1-oje lentoje už Lietuvą, neturėjo galimybės įveikti Michailą Talį, kuris ,deja,tuo metu žaidė tik 2-oje lentoje)… Tikiu, kad Lietuvos Šachmatų federacijos internetiniame tinklapyje atsiras vietos pranešimams apie tarptautinius turnyrus, organizuojamus Vlado Mikėno garbei Lietuvoje ar Briuselyje, Strasbūre ar Londone, ir esu giliai įsitikinęs, kad Europos Parlamento salėse turi skambėti ne tik Čiurlionio muzika, Justino Marcinkevičiaus posmai, bet ir su didele pagarba tariamas Vlado Mikėno vardas. Kviečiu į talką visus, nes jeigu šito nepadarysime, pratęsime tą blogą įvaizdį, girdi, mes esame pavyduolių tauta, pavydinti net ir tiems, kurie išėjo jau seniai Anapilin…To neturėtų būti. Keiskimės ir kelkimės. Nuotraukoje: pašto ženklas, kuriame – garsiojo Lietuvos šachmatininko Vlado Mikėno portretas. 2010.07.17 |
|
