Tokio paties pavadinimo dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ atsiėmė prieš dvejus metus Danijos energetikos agentūrai pateiktą paraišką su prašymu leisti tiesti vamzdyną Danijos teritoriniuose vandenyse į pietus nuo Bornholmo salos.
Kaip teigiama Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančios „Nord Stream 2 AG“ pranešime, Danijos energetikos agentūrai 2017-aisiais pateikta paraiška dėl „Nord Stream 2“ maršruto į pietus nuo Bornholmo buvo atsiimta dėl neva Danijos institucijų vilkinamo sprendimų priėmimo.
„Manėme turį imtis šio žingsnio, nes per daugiau nei dvejus metus buvusi Danijos vyriausybė nerodė jokių sprendimo priėmimo ženklų“, – pranešime cituojamas „Nord Stream 2 AG“ vadovas Matthiasas Warnigas.
Tiesa, kiti du galimi „Nord Stream 2“ vamzdyno maršrutai lieka nepakitę – „Nord Stream 2 AG“ siūlo tiesti dujotiekį Danijos kontinentiniame šelfe į šiaurės vakarus arba į pietryčius nuo Bornholmo. Kadangi šie maršrutai neina per Danijos teritorinius vandenis, juos atmesti Danijos energetikos agentūra gali tik tuo atveju, jei „Nord Stream 2“ kenktų aplinkai arba laivybai regione.
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.07.02; 06:00
