Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tirs Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamą panaudojimą.
Antradienį už nutarimą dėl parlamentinio tyrimo balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 – susilaikė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas užtikrino, kad tyrimas bus objektyvus ir nešališkas, jame dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija.
„Stebėkime, kad nebūtų jokio politizavimo šitame procese“, – patarė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
Kalbėdamas apie parlamentinę praktiką, Seimo narys Andrius Mazuronis pastebėjo, kad jam neteko matyti jokių konstruktyvių komisijų išvadų.
„Mano nuomone, šita komisija bus ne kas kita kaip artėjant Seimo rinkimams politikavimo įrankis tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Todėl raginu kolegas užsiimti tiesioginiu darbu, teisėkūros procesu, ekonominių sąlygų gerinimu, o politikavimą palikite rinkiminiam laikotarpiam“, – patarė A. Mazuronis.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas priminė socialdemokratų siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, nes, jo nuomone, NSGK nariai tirs patys save.
„Šitas kelias yra ydingas, nes negali komiteto nariai patys save tirti“, – sakė A. Sysas.
Kviesdamas balsuoti „už“, konservatorius Jurgis Razma svarstė, ar nebus šiame tyrime svarbiausias dalykas „pakamantinėti Seimo pirmininką ir formuluoti griežtą neigiamą išvadą dėl jo“. Politikas sakė bijąs, kad svarbūs tyrimo klausimai „nepaskęstų šituose politiniuose žaidimuose“.
NSGK turės tyrimą atlikti ir pateikti išvadas iki šių metų gruodžio 1 d.
Seimas pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.
Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – toks klausimas pateikiamas priimtame nutarime.
NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.09.24; 11:53
