Pastaraisiais metais daug sužinojau apie žmogaus teises. Viskas prasidėjo, kai buvau išrinkta į ES Pagrindinių teisių agentūros Pagrindinių teisių platformos Patariamąjį komitetą. Šiame komitete aš atstovauju Netolerancijos ir diskriminacijos krikščionių atžvilgiu stebėsenos centrui.
Mano išrinkimą griežtai kritikavo komitete atstovaujamos kairiosios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jų pyktį sukėlė straipsnis, paskelbtas www.europe4christ.net – tai dar viena NVO, kurioje savanoriauju. Šiame straipsnyje išvardytos dešimt priežasčių, kodėl homoseksualams nereikėtų leisti įsivaikinti. Pagrindinių teisių agentūros (PTA) narys man pranešė: „Tris mėnesius užtruko, kol išsiaiškinau, kad prieštaraudama homoseksualų teisei įsivaikinti, jūs nepažeidėte pagrindinių teisių.“
Tris mėnesius! Netrumpas laiko tarpas. Tačiau, laimei, jo išvada palaikė mano poziciją. Kitaip mane būtų pašalinę iš platformos ir jos patariamojo komiteto. Kaip keista – mano pažiūros sukėlė tokį šurmulį, nors beveik visų Europos valstybių teisė yra mano pusėje. Tarp jų ir Austrijos, kurioje įsikūrusi pati PTA.
Praėjusių metų gruodį mano atstovaujama organizacija paskelbė Penkerių metų ataskaitą apie netoleranciją Europoje krikščionių atžvilgiu. Prieš kelias savaites, balandžio 14 dieną, šią ataskaitą pristačiau PTA konferencijoje pilietinės visuomenės tema „Pagrindinių teisių platforma“.
Žinojau, kad klausytojai nebus man palankūs, kadangi kovos su homofobija tema šiuose susitikimuose visuomet būna pagrindinė. Tačiau aš nelinkusi praleisti gerų progų, todėl paprašiau daugybės susirinkusių kovotojų už homoseksualų teises parodyti daugiau pagarbos krikščionims. Bučiuotis Noterdamo katedroje nepagarbu, pasakiau (kalbama apie homoseksualų organizuotą akciją – vert. past.). Prieš krikščionis nukreipti pasirodymai gėjų paraduose, pavyzdžiui, „gyvai“ atliekama nukryžiavimo imitacija, žeidžia krikščionis. O gatvės pamokslininko suėmimas už tai, kad pacitavo, ką Biblija sako apie homoseksualumą, pažeidžia laisvę ir įtvirtina totalitarizmą.
Mano pristatymo tema buvo ne homoseksualumas, manęs jis niekad pernelyg nedomino. Nebuvo nieko panašaus į „neapykantą homoseksualams“, kurios nejaučia joks protingas žmogus. (Keista išties, kad kaskart reikia tai pabrėžti. Jei nepritarčiau Šveicarijos referendumo dėl musulmonų minaretų rezultatams, ar turėčiau iškart pabrėžti, kad „nejaučiu neapykantos“ visiems šveicarams?) Ne, man rūpėjo grupė žmonių, kurie radikaliais veiksmais drumsčia konstruktyvią viešąją diskusiją.
Tačiau nutiko štai kas:
„Sutikime,“ – sakiau komitete, „kad niekas neturėtų sėsti į kalėjimą už pagarbiai išreikštą nuomonę, kuri neskatina smurtauti.“
„Ne!“ – ėmė šaukti pikti balsai. „Žmonės turėtų sėsti į kalėjimą už tai, ką sako, jei tai neigiama nuomonė apie pažeidžiamą mažumą, ypač jei tie žmonės užima galios poziciją!“ Šį proveržį lydi energingas galvų linksėjimas iš PTA narių pusės.
Klausytojai ima karščiuotis. PTA narys, malonus italas, mėgina visus nuraminti klausdamas: „Gudrun, atsakyk mums, ar matematikos mokytojas katalikas, klasėje pasakęs, kad homoseksualai yra kvaili ir nemoka skaičiuoti, pažeidžia pagrindines teises?“
Sunku blaiviai mąstyti, kai esi viena prieš minią įtūžusių aktyvistų. Atsakyti „Ne“ būtų keista – juk toks mokytojas išties elgtųsi labai kvailai. Atsakyti „Taip“ irgi neatrodo teisinga. Kokia teisė čia pažeidžiama?
Atsakymas, be abejo, yra „Ne“. Matematikos mokytojas nepažeidžia teisių. Jis pažeidžia mokytojų elgesio kodeksą ir turėtų būti atitinkamai sudrausmintas. Žmogaus teises įtvirtinantys įsipareigojimai privalomi valstybėms, o ne individams. Jei valstybė nustatys, kad visi matematikos mokytojai turi mokyti, jog homoseksualai yra „per kvaili skaičiuoti“, tik tuomet galima kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimą. Tačiau pirmiausia tai būtų mokinių teisės į išsilavinimą pažeidimas.
Ar reikia tai aiškinti PTA nariams? Neturėtų reikėti. Ar yra teisė nebūti įžeistam? Laisvė nuo girdėjimo? Neįžeidimo nuostata, įtraukta kažkur į nediskriminacijos principą?
Ne, ir priežastis slypi būtent žodyje „principas“. Nediskriminacija nėra savarankiška teisės norma, ji visuomet taikoma kartu su pagrindine teise. Formalus principas leidžia interpretuoti teises, laisves ir jų taikymą. Nediskriminacijos principas mums sako, kad pagrindinės teisės ir laisvės vienodai galioja visiems žmonėms, nepriklausomai nuo aplinkybių. Nediskriminacija nėra savarankiška teisė.
Įsivaizduokite, jei žmogaus teisės būtų privalomos individams, o nediskriminacija būtų savarankiška teisė: kiekvienas žmonių nesutarimas būtų įtartinas. Kiekvienas „Taip“, kiekvienas „Ne“ galėtų patekti į teisėsaugos akiratį, o galimybė anonimiškai skųstis kokiam nors „lygybės organui” perkeltų įrodinėjimo naštą įtariamam įžeidėjui, kuriam grėstų „didelės baudos“, tarp jų ir „kompensacija aukai“.
Bet grįžkime prie susitikimo.
Vėliau paminiu Berlyno vaistininko, atsisakiusio parduoti skubiosios kontracepcijos tabletę (angl. „the morning after pill“), bylą. Radikaliosios feministės išdaužė vaistinės langus, o ją pačią nusiaubė. „Ir teisingai,“ – sako dar vienas PTA Pagrindinių teisių platformos dalyvis. „Jis pažeidė teisę į sveikatos apsaugą!“ Auditorija įnirtingai linksi.
Nežinau, stebėtis, baisėtis ar bijoti. Tai juk savavališkas teisingumas. Jis pažeidžia vaistininko, verslą pradėjusio, kai tokių tablečių dar nė nebuvo, sąžinės laisvę. Be to, klaidingai teigiama, kad skubioji kontracepcija priklauso „sveikatos apsaugai“, nors jokie teismai jos taip neapibrėžia. Negana to, visiškai prasilenkiama su proporcingumo principu, galvojant, kad šios tabletės kitaip nebūtų galima gauti – Berlyno centre tokio trūkumo tikrai nėra.
Kiek pagrindinių teisių sumaišties gali pakelti pagrindinių teisių konferencija? Aš nesu „LGBT problemų“ specialistė, niekada nenorėjau viešai apie jas diskutuoti. Tačiau kai kurių LGBT atstovų agresija ir kalbos privertė mane tai padaryti.
Žmogaus teisės man be galo brangios ir aš džiaugiuosi, kad šiuolaikinėje visuomenėje jos užima tokią svarbią vietą. Tačiau joms kenkia fundamentalizmas ir ideologijos. Kol pagrindinės teisės bus naudojamos kai kurių radikalių grupių tikslams įgyvendinti, jos niekuomet nebus visuotinai gerbiamos.
Nuotraukoje: daktarė Gudrun Kugler – teisininkė iš Vienos (Austrija). Ji yra Netolerancijos ir diskriminacijos krikščionių atžvilgiu stebėsenos centro įkūrėja ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros Pagrindinių teisių platformos patarėja.
mercatornet.com, www.patriotai.lt
2011.05.16
