Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį reikalaudamas atkreipti dėmesį į nepakankamą numatytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Kalėjimų departamento finansavimą 2018 metais. Pareigūnų teigimu, šių įstaigų finansavimas kitų metų biudžete turi būti padidintas bent 10,9 mln. eurų, iš kurių 4,5 mln. turėtų būti skirta pasieniečių, 3,8 mln. eurų – ugniagesių ir 2,6 mln. – įkalinimo įstaigų prižiūrėtojų darbo užmokesčiui didinti. Šios lėšos, pareigūnų teigimu, kol kas nenumatytos kitų metų šalies biudžete.
„Tokie pinigai būtini siekiant užtikrinti šių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą 2018 metais. Akivaizdu, kad dėl įvairių priežasčių atotrūkis tarp pasieniečių, ugniagesių, prižiūrėtojų ir kitų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio pastaruoju metu didėja. Tokia situacija, mano galva, yra labai pavojinga. Netrukus Lietuvoje gali atsirasti tam tikros statutinių pareigūnų kastos, o mano minimos tarnybos gali susidurti su pačia rimčiausia problema – motyvuotų žmonių trūkumu. Jau ir dabar, pavyzdžiui, gesinti gaisrų dažnu atveju važiuoja mažesni ekipažai nei turėtų“, – sako NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel.
Prašomos lėšos pareigūnų darbo užmokestį leistų padidinti vidutiniškai 100 eurų per mėnesį.
„Vyriausybės atstovai, Seimo nariai kalba apie būtinybę užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą, apie kovą su korupcija ir šešėliu. Visos šios diskusijos dėl teisėsaugos finansavimo visgi parodo, kad didžioji dalis šių gražių kalbų realiais darbais nepavirsta. Nuolat galvoti, kaip reikės išmaitinti savo šeimą, priverstas pasienietis vargu ar atiduos paskutines jėgas kovoje su kontrabanda. O ugniagesiui nuvykti į gaisro vietą nevažiuojančiu automobiliu ar ką tik baigus darbo pamainą kitoje darbovietėje taip pat gali būti labai keblu“, – teigia V. Banel.
VSAT ir PAGD 2018 metais planuoja imtis struktūrinių reformų, tačiau vien jų realiems pokyčiams nepakaks – būtinas ir valstybės indėlis. „VSAT per šiuos ir ateinančius metus sutaupys daugiau nei 2 mln. eurų. Pokyčiai PAGD dar tik įsibėgėja. Tačiau akivaizdu, kad vien vidinių išteklių didinti pareigūnų darbo užmokestį šiose įstaigose nepakaks“, – aiškina NPPSS vadovas.
Bene prasčiausia situacija, lyginant su kitomis teisėsaugos įstaigomis, yra Kalėjimų departamente. Šių pareigūnų darbo užmokestis kol kas yra neproporcingai mažas, o darbo sąlygos – tragiškos.
Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas sako, kad kalėjimų priežiūros pareigūnų situacija yra prastesnė dėl įvairių priežasčių.
„Kitose įstaigose mes matome kažkokį norą keistis ir judėti į priekį, o Kalėjimų departamente to tikrai nesimato. Vietoj būtinų struktūrinių reformų yra tiesiog pučiamas departamento valdymo aparatas, švaistomos lėšos, o eiliniai pareigūnai ne tik kad gauna grašius už tikrai sunkų ir pavojų pilną darbą, tačiau ir neturi uniformų. Jau nekalbant apie kitas darbo priemones. Man atrodo, kad mūsų situacija be aukščiausių šalies vadovų dėmesio pasikeisti jau negali“, – sako K. Pauliukas.
NPPSS yra didžiausia statutinius pareigūnus Lietuvoje vienijanti organizacija. Vienas iš jos veiklos tikslų „Programos 1000“ įgyvendinimas nuo 2020 metų. Šia programa, kuri parengta pagal Estijoje jau įgyvendintą modelį, siekiama, kad žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1000 eurų. „Programos 1000“ įgyvendinimas turi apimti visas vidaus reikalų sistemos įstaigas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.11.22; 06:27
