Viena iš valstybių, kurios patirtis neretai užmirštama ir kurią su Lietuva sieja skaudžių netekčių istorija, yra Azerbaidžanas.
Vargu ar egzistuoja kita tauta pasaulyje, kurios sunkiai įsivaizduojama kančia būtų nepelnytai ignoruojama labiau nei azerbaidžaniečių. Šiai tautai vien XX amžiuje teko iškęsti ne tik Rusijos imperijos bei – vėliau – Sovietų Sąjungos, bet ir armėnų smogikų represijas.
Iki 1993 metų Rusijos ir fundamentalistų valdomo Irano remiama Armėnija okupavo net 20 proc. Azerbaidžano teritorijos. Teritorijoje, kurioje iki tol gyveno beveik milijonas žmonių, po negailestingų etninių valymų liko vos 100 tūkst. Visi jie – vietinės armėnų tautinės mažumos atstovai.
Lietuvių tauta, patyrusi žiaurių represijų, ištvėrusi ilgus priespaudos metus ir tik prieš du dešimtmečius iškovojusi nepriklausomybę, puikiai supranta, kuo šiandien gyvena Azerbaidžano piliečiai.
Akivaizdu, kad lietuviai ypač jaučia moralinę pareigą siekti teisingumo kitų tautų atžvilgiu. Tai parodė tautiečių požiūris į įvykius Tibete, Gruzijoje, protestai prie Rusijos ir Kinijos ambasadų, Prezidento bei Užsienio reikalų ministrų vizitai į Tbilisį. Neabejoju, kad lietuvių paramos siekiant teisingumo nusipelnė ir azerbaidžaniečių tauta.
Lietuva, pripažinta demokratinė valstybė, NATO ir ES narė, būtų labai svarbi partnerė Azerbaidžanui. Be to, šiemet pirmininkaudama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Lietuvos valstybė galėtų tapti tarpininke tarp Azerbaidžano ir tarptautinės bendruomenės. Tokiu būdu šios Užkaukazės valstybės balsas Lietuvos dėka būtų girdimas daug aiškiau nei iki šiol ir galėtų lemti esminį užsienio valstybių požiūrio į Azerbaidžano problemas pokytį.
Šalių partnerystei vystyti galimi įvairūs keliai. Lietuva gali kuo aktyviau remti Azerbaidžano euro-atlantinės integracijos siekius, padėti formuoti ir realizuoti vidaus reformas. Svarbus postūmis būtų ir dažnesnis bei veiklesnis Azerbaidžanui svarbių datų minėjimas.
Tokia pagalba duotų naudos ir Lietuvai. Parama Azerbaidžanui padėtų formuoti Lietuvos, kaip taikios, sąžiningos ir patikimos šalies, besirūpinančios kiekvienos tautos gerove, įvaizdį. Svarbu ir tai, kad Lietuva tokiu būdu įgytų lojalų partnerį, kuris ateityje jaustų mūsų tautai padėką, panašią į tą, kokią lietuviai jaučia islandams, pirmiesiems pripažinusiems Lietuvos nepriklausomybę. Tai leistų plėtoti bendrus verslo, mokslo bei kultūrinius ryšius.
Apie Lietuvą kartais sakoma, kad tai yra maža, bet drąsi šalis. Tokia ji tapo todėl, kad lietuviai, visada branginę laisvę ir tiesą, niekada neveidmainiavo kalbėdami apie kitų tautų patirtą skausmą, teisę egzistuoti, turėti valstybę bei sulaukti teisingumo. Azerbaidžanas yra šalis, kuriai lietuvių parama būtų labai reikalinga. Mes žinome, kaip jaučiasi tauta, beviltiškai ir nenuilstamai laukianti pagalbos. Žinome, kokia skaudi jai yra istorinė neteisybė, ir kokia didinga gali būti tauta, nebijanti užstoti pažemintųjų ir nuskriaustųjų.
Šia tema buvo diskutuojama Seime, 19-tųjų Chodžaly (miestelio, kurį 1992 metais užgrobė ir subombardavo armėnų pajėgos) tragedijos paminėjimo konferencijoje.
Nuotraukoje: Rusijos kariuomenės ir armėnų smogikų aukomis tapo šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių, gyvenusių Kalnų Karabache ir aplinkiniuose rajonuose.
2011.03.06
