Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
Teisman kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS).
Visgi netrukus teismą turėtų užplūsti ir daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
VRK neregistravo beveik 70 Darbo partijos kandidatų. Situacijai nesikeičiant, „darbiečiai“ praras šansus dalyvauti rinkimuose net trijose savivaldybėse.
„Trys sąrašai griūva – Alytaus miestas, Ignalina ir Anykščiai“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Pasak jo, „darbiečiai“ nujautė, kad VRK gali priimti partijai nepalankų sprendimą, todėl partijos rinkimų štabas iš anksto konsultavosi su teisininkais ir rengė skundą. Politikas patikino, kad kreipėsi į LVAT penktadienio vakarą.
„Numatydami, kad gali būti toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mes su advokatais prieš keletą dienų buvome susitarę, kad pradėtų gilintis ir žiūrėti. Mes tikėjomės, kad sveikas protas ir kompetencija Vyriausioje rinkimų komisijoje paims viršų. Deja, pamatėme, kad manipuliavimas procedūromis ir politikavimas vis tik paėmė viršų“, – apgailestavo A. Mazuronis.
Parlamentaras pažymėjo, kad, jo nuomone, komisija priėmė pernelyg griežtą sprendimą ir neįsivertino savo darbo. A. Mazuronis akcentavo, kad kai kurie jo partiečiai nesulaukė įspėjimų ir iš apygardų rinkimų komisijų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų.
„Mūsų nuomone, sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nekompetentingas, skandalingas, kurio pagrindinis tikslas yra užslėpti VRK darbo trūkumus bei blogą pasirengimą savivaldos rinkimams pagal naują rinkimų kodeksą“, – Eltai nurodė Darbo partijos pirmininkas.
Analogiškas problemas įvardijo ir „Laisvės ir teisingumo“ vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas. Anot jo, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai, kai teisę dalyvauti rinkimuose prarado daugiau kaip 500 politikų, tampa akivaizdu, „kad yra sisteminių problemų“.
Visgi dėl VRK sprendimo šiai politinei jėgai bus užkirstas kelias kandidatuoti vienoje – Visagino – savivaldybėje, mat dėl nepateiktų biografijų buvo neregistruoti 35 „Laisvės ir teisingumo“ nariai.
„Visi šie kandidatai iš esmės pateikė tas biografijas, tačiau jas užpildė nepilnai. VRK sistema iš esmės leido nepateikti visų duomenų, o VRK posėdyje tai traktuoja kaip privalomus duomenis. Nors, pavyzdžiui, kandidatai (ELTA), kurie užpildė tik dalį ir nurodė savo pomėgį, pavyzdžiui, žvejybą, buvo praleisti. Iš esmės VRK ne įstatyminiu, o subjektyviu pagrindu vertina, kas gali dalyvauti rinkimuose“, – apmaudo neslėpė politikas.
„VRK turi būti proaktyvi. Rinkimų kodekse aiškiai parašyta, kad VRK nuo pareiškinių dokumentų pateikimo turi juos pati peržiūrėti ir, jeigu yra trūkumų, nedelsiant informuoti kandidatą ir pasiūlyti juos ištaisyti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu LŽP pirmininkė Ieva Budraitė Eltai teigė, kad partija praras galimybes kandidatuoti dviejose pajūrio savivaldybėse – Palangoje ir Klaipėdos mieste. Tačiau šios partijos politikai sulaukė problemų ne tik dėl nepateiktų biografijų, bet ir klaidingų rinkiminių nuotraukų.
„Mūsų atveju du tokie sąrašai sugrius – Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Nes Palangoje pas mus minimalus sąrašas ir dabar vienas žmogus turi tą problemą su biografija. Tai jeigu jį išbraukia – griūva Palanga. O Klaipėdos situacija sudėtingesnė – ten atstovas visų kandidatų padarė irgi techninę klaidą, įkėlė ne nuotraukas, o visiems vienodą failą vietoje nuotraukų“, – aiškino I. Budraitė.
Politikė pabrėžė, kad dėl tokių pareiškinių dokumentų spragų VRK sprendimai neregistruoti kandidatų yra neproporcingi.
„Nesutinkame su Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, kadangi buvo sudaryta labai daug prielaidų manyti, kad visų biografijos laukelių nereikia užpildyti. Buvo netgi paruošti video mokymai kandidatams, kaip reikėtų pildyti toje sistemoje dokumentus. Ir ties biografija buvo toks sakinys – jeigu pildote tą biografiją, matote žalią laukelį, toje instrukcijoje pasakyta, kad viską atlikote gerai“, – VRK darbo ir sistemos spragas išryškino I. Budraitė.
ELTA primena, kad antradienį VRK nusprendė išbraukti iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus. VRK duomenimis, iš daugiau kaip 14 tūkst. pretendentų per 500 kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikti neteisingai – dalis politikų nepateikė privačių interesų, turto, pajamų deklaracijų, dalis nepateikė savo nuotraukų bei biografijų.
Daugiausiai kandidatų prarado Tautos ir teisingumo sąjunga. Per 150 šios politinės jėgos kandidatų pateikė netvarkingus dokumentus VRK – dešimtys partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių, kaktusų, vyno taurių, gamtos peizažų nuotraukas, didžioji dalis neužpildė kandidatų biografijų.
Iš rinkimų išbraukti ir beveik 70 Darbo partijos kandidatų, per keturiasdešimt partijos „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), beveik keturios dešimtys Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų.
Po posėdžio VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė neabejojo, kad sprendimas bus apskųstas teismui.
„Kreipimasis pagal kodeksą, berods, penkios dienos, Vyriausiasis administracinis teismas tikrai nedels spręsti šį klausimą ir priimti sprendimą kaip visuomet“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
VRK politinių organizacijų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
2023. 01. 02; 00:30